Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vairuotojai automobilius remontuoja patys, bet vis tiek išleidžia daug

Sugedus automobiliui 4 iš 10 vyriškosios lyties vairuotojų jį remontuoja patys, dalis jų į pagalbą pasikviečia draugą ar giminaitį. Nepaisant įdedamų pastangų savarankiškai pašalinti gedimus, remontui kasmet išleidžiama suma sudaro ne taip ir mažai – nuo 301 iki 700 eurų. Tokius duomenis atskleidė vyriškos lyties vairuotojų apklausa. „UniCredit Leasing“ Lietuvoje ekspertai atkreipia dėmesį, jog didesnes sumas remontui išleidžia senesnių automobilių savininkai, ir rekomenduoja įsivertinti, ar daug išlaidų reikalaujantis automobilis nepasiekia apynaujo kainos.
Į duobę įvažiavę ir automobilį apgadinę vairuotojai, apsidraudę kasko draudimu, gali kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
Remontas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Apklausos duomenimis, 4 iš 10 vairuotojų automobilius remontuoja patys, kiek mažiau nei pusė jų į pagalbą pasikviečia draugą ar giminaitį. 35 proc. vyriškosios lyties vairuotojų automobilius taiso pas meistrą garaže ir tik penktadalis savo transporto priemonę remontuoti veža į oficialų automobilių servisą. Dažniausiai patys ar su draugu, giminaičiu remontuoja mažųjų miestų gyventojai (65 proc.).

Didžioji dalis vairuotojų vidutiniškai per metus remontui išleidžia nuo 301 iki 700 eurų (64 proc.). Iki 100 eurų per metus tenka išleisti tik 5 proc. vairuotojų, nuo 101 iki 300 eurų – penktadaliui. Pastebima tendencija, jog remontui daugiau išleidžia tie vairuotojai, kurie važinėja senesniais automobiliais. Trečdalis vairuojančiųjų naujausius automobilius teigė, jog automobilio remontui vidutiniškai išleidžia iki 100 eurų per metus, dar trečdalis – nuo 101 iki 300 eurų. Tuo tarpu net pusė vairuojančiųjų 2001–2007 metų gamybos automobilius, remontui kasmet skiria 501–700 eurų.

Organizatorių nuotr,/Konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2014”
Organizatorių nuotr,/Konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2014”

Pasak automobilių pirkimą lizinguojančios „UniCredit Leasing“ Lietuvoje pardavimų direktoriaus Aurimo Kuncos, vairuotojai periodiškai skiriantys nemažai lėšų automobilio remontui turėtų neprarasti budrumo ir įvertinti, ar jo išlaikymas netampa nuostolingas.

Itin retais atvejais automobilis sugenda taip, kad remontas ekonomiškai netikslingas, tuomet priimti sprendimą keisti automobilį būna paprasta.

„Itin retais atvejais automobilis sugenda taip, kad remontas ekonomiškai netikslingas, tuomet priimti sprendimą keisti automobilį būna paprasta. Tuo tarpu, kai išlaidos nuolatiniam remontui pasiskirsto per ilgą laiką, galima ir nepajusti, kaip senesnis automobilis tampa „aukso vertės“. Pasitaiko atvejų, kai važiuojama senesniu automobiliu, tačiau jo eksploatacijai skiriama tiek lėšų ir pinigų, kad ekonomiškai racionaliau būtų įsigyti apynaujį ar net naują automobilį“, – pasakoja A. Kunca.

Bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje atstovas atkreipia dėmesį, kad automobilio ekonomiškumą reikėtų vertinti skaičiuojant ne tik remonto, bet ir eksploatacijos išlaidas – kuro sąnaudas, automobilio priežiūros priemones (tepalus, filtrus ar pan.), draudimą ir t. t. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokius rodiklis, kuriuos sunkiau įvertinti finansiniais skaičiais – kiek laiko praleidžiama automobilį remontuojant pačiam, kiek nepatogumų patiriama, kai negalima naudotis sugedusiu automobiliu, galų gale – kiek komforto suteikia turimas automobilis.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“ gyventojų apklausą „UniCredit Leasing“ Lietuvoje užsakymu atliko 2015 m. kovo 21 – gegužės 1 dienomis. Jos metu buvo apklausta 303 automobilį turinčių vyrų iš visos Lietuvos. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų