Automobilių stiklus tvarkančios ir jų priežiūra užsiimančios įmonės „Carglass“ generalinis direktorius Jurijus Končaninas teigia, kad vos tik prasidėjus kalendorinei žiemai, jo įmonės paslaugų prireikė penkiems vairuotojams.
Vairuotojai, kurie kreipėsi į „Carglass“, tikina, kad įdaužos ant automobilio atsirado po to, kai prasilenkė su gatves valančiomis ir barstančiomis transporto priemonėmis. Esą didele jėga išstumtas žvyro gabalėlis iš mišinio skirstytuvo pataikė į automobilį.
Įmonės atstovai taip pat tikina, kad kai kurie vairuotojai patyrė ir kitų nuostolių dėl kelių barstytuvų – vieniems įlenkė kėbulą, kitiems įskėlė žibinto gaubtą.
J.Končaninas teigia, kad turintys kasko draudimą gali būti ramūs. Juk pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas ir išskaitos dydį draudimas atlygins kelyje patirtus nuostolius, tad stiklo keitimas kainuos labai mažai arba net bus nemokamas.
Tačiau, ką daryti tiems, kurie kasko draudimo neturi, o teigia, kad įdauža ant stiklo ar kėbulo atsirado tada, kai prasilenkė su kelius valančia technika? Kaip užfiksuoti įvykį? Ar galima tikėtis, kad šią žalą atlygins kelių tvarkymo įmonė?
Mišiniai be akmenukų
Įmonės „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistas Egidijus Steponavičius teigia, kad jam ši situacija šiek tiek keista.
Jis teigia, kad keliams barstyti „Grinda“ naudoja ne bet kokius mišinius, o tokius, kurie yra veiksmingi, keliantys mažiau pavojaus gamtai ir šiuo atveju – ne stambios tekstūros.
„Pagrindines Vilniaus gatves barstome „šlapiomis druskomis“: valyta ir tam tikru būdu apdorota techninė druska barstymo metu skiedžiama specialiai paruoštu tirpalu. Druskos kristalų dydis siekia 2,5–3,5 mm, jie greitai tirpsta, ir kelio paviršių pasiekia jau ne druskos kristalai, o mišinys, kurio konsistencija panaši į skystą košę. Kadangi druska yra valyta, akmenukų joje nėra.
Kitas sostinės gatves barstome smėlio-druskos mišiniu: mišinyje esanti druska aptirpdo sniegą, o smėlis padidina padangų sukibimą su kelio paviršiumi. Šis būdas naudojamas ten, kur „šlapiųjų druskų“ metodas neduotų siekiamo rezultato – kalvotose ar mažesnio eismo intensyvumo gatvėse. Barstymui naudojame plautą ir sijotą smėlį, kuriame nėra akmenukų. O siauras Vilniaus senamiesčio gatves barstome druskomis.
Vidutinis barstytuvų darbinis greitis svyruoja nuo 15 iki 40 km/val. Tiek druskų, tiek smėlio barstymo įranga sukonstruota taip, kad mišiniai būtų barstomi 30–40 cm virš kelio dangos ir kristų maždaug 1,5 metro spinduliu. Tam visiškai pakanka nedidelio išcentrinio sūkio.“
Ar sijotas smėlis ir košės tirštumo druskos ir smėlio mišinys gali suskaldyti automobilio stiklą, spręskite jūs. E.Steponavičius neatmeta galimybės, kad automobilių stiklai galėjo įskilti dėl akmenuko, išmesto iš po ratų, arba vairuotojai tiesiog ieško kaltų.
„Sunku spręsti, kaip galėjo atsitikti, kad druskų barstytuvai galėjo suskaldyti pravažiuojančių automobilių žibintus ar stiklus. Labiau tikėtina, kad akmenukų buvo ant kelio dangos ar šalikelėje ir pravažiuojantis sunkusis transportas – barstytuvai, vilkikai, autobusai – ar net didesniu greičiu važiuojantys lengvieji automobiliai išmetė akmenukus į orą“, – pateikia savo versiją E.Steponavičius.
Visgi specialistas tikina, kad jo atstovaujama įmonė bet kuriuo atveju nesistengs išvengti atsakomybės. Galimybė, kad mažytis smėlio gabalėlis įskels stiklą, yra labai menka, tačiau tikėtina. Jeigu taip atsitiktų, E.Steponavičius pataria pažvelgti į barstytuvo numerį, esantį ant sunkvežimio durų, arba į valstybinį numerį.
Vairuotojas, turintis visus barstytuvo, nuo kurio nukentėjo, duomenis, gali kreiptis į „Grindą“. Įmonė atliks vidinį tyrimą ir pabandys išsiaiškinti situaciją.
Saugotis geriau nei ieškoti kaltų
Draudimo įmonės „If“ Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Aleksas Načajevas teigia, kad kelius valančių transporto priemonių reiktų pasisaugoti patiems eismo dalyviams. Pasitraukti kiek įmanoma toliau į kelkraščio pusę, sumažinti greitį, laikytis saugaus atstumo.
Visgi, jeigu įvyktų aprašoma nelaimė, išaiškinti kaltininką gali būti itin sunku – juk nėra taip paprasta sustabdyti smėlio ir druskos mišinį barstantį automobilį bei pateikti įrodymus, kad būtent dėl jo kaltės įvyko žala.
Jeigu pavyktų tai padaryti, įvykį reikia įforminti kaip ir bet kurį kitą – užpildant eismo įvykio deklaraciją. Panašiai sniego valytuvų vairuotojai elgiasi ir tuo atveju, jei siaurose, automobiliais užstatytose gatvėse netyčia nubraukia kitą transporto priemonę.
