Šį nuostabų penktadienio rytą važiavome laikyti ilgai lauktų vairuotojo teisių.
Iš legendų girdėjome, jog iš pirmo karto retas kuris išlaiko (nebent tai yra VIP asmenys), o jei dar netyčia pakliuvus pas gerbiamą egzaminuotoją R.Ž., tuomet šansas išlaikyti lygus absloliučiam nuliui.
Važiuodami galvojome, kad viskas bus gerai ir išlikome naivūs iki pat egzamino pradžios.
Ir štai atėjo ta lemiamoji akimirka, mus pasitiko anksčiau minėtasis ir legendomis apipintas asmuo R.Ž, ir ištarė vardą.
Ne be reikalo yra posakis – ko bijosi, tas ir bus. Bet esmė ne tame.
Taigi, egzaminas prasidėjo... Savaime suprantama, buvo klaidų, su kuriomis pilnai sutikome, bet buvo gana keistų situacijų, kuriomis norėčiau pasidalinti.
R.Ž. nurodė važiuoti prie nedidelės parkavimo aikštelės ir nurodė apsisukti „čia“. Sutinku, reikia parodyti egzaminuotojui, jog baigęs mokymus asmuo sugeba apsisukti ribotame plote, bet juk už 15 metrų yra gerokai patogesnė vieta apsisukimo manevrams atlikti ir apsisukant nekeliamas nepatogumas kitiems eismo dalyviams. Taigi, egzaminuojamoji pradėjo apsisukimą, nesupratingi vairuotojai, užuot palaukę, pradėjo pažeidinėti kelių eismo taisykles, taip kliudydami baigti manevra. Tai jau ir taip savaime stresas, negana to, egzaminuotojas R.Ž. pradėjo daryti psichologinį spaudimą sakydamas, kad suktųsi greičiau ir nurodė žiūrėti, kokią eismo spūstį padarė.
Nuo kada lėtesnis apsisukimo manevras laikomas klaida, dėl kurios reikia daryti spaudimą? Tai ne kas kita, kaip tyčinis privertimas daryti klaidas ir sukelti stresinę situaciją, kad egzaminuojamas asmuo negalėtų tinkamai laikyti egzamino.
Egzaminuotojas privalo duoti atitinkamas komandas važiavimo krypčiai nustatyti, pvz., suksime į antrą išvažiavimą dešinėje, o mūsų egzminuotojas nurodydavo – suksime už to geltono namo ir panašiai. Egzaminuojamoji iškarto susidūrė su problema, nes geltoni namai buvo du ir neaišku, už kurio sukti.
Toliau važiuojant egzaminuojamajai staiga prieš pat automobilio priekį įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą „išlindo“ „Volkswagen Passat“ markės automobilis, mat jam buvo kliūtis iš dešinės ir jis turėjo praleisti „Regitros“ automobilį, bet to nepadarė (vairuotojai, būkite supratingesni vieni kitiems). Taigi, norėdama išvengti susidūrimo, egzaminuojamoji truputį pasuko arčiau šaligatvio ir ratu prilietė šaligatvio bortelį. Ką manot? Ponas R.Ž. nedelsiant užfiksavo kritinę klaidą, motyvuodamas, jog tai eismo įvykis.
Po egzamino jokių žymių nebuvo matyti nei ant plastikinio rato gaubto, nei ant padangos ar dar kur kitur. Visą egzamino laikotarpį pats važiavau paskui ir puikiausiai viską mačiau.
Paprašius instruktoriaus pakomentuoti „eismo įvykį“, jis sakė, kad jis nekaltas – ne jis užkišo passatą.
Taigi, būsimieji vairuotojai, pagal Marijampolės „Regitros“ egzaminuotoją R.Ž., geriau nevengti avarijos, o trenktis sužalojant save ir kitus, dėl to bus kaltas automobilį „užkišęs“ vairuotojas, bet nepaisant sužalojimų ir nemalonios situacijos, jūs bent negausite kritinės klaidos...
Važiuojant atgal į „Regitrą“ egzaminuotojas sugalvojo pagriepti (jau antrą kartą, nors pavojaus niekam nebuvo) už vairo sakydamas, kad čia duobės ir jam dantys barškės. Jau prieš tai minėjau, jog buvo taikomas psichologinis spaudimas ir taip sudaroma stresinė situacija, nors kelių eismo taisyklėse yra nurodoma, kad streso būsenoje išvis geriau nevairuoti. Streso būsenoje žmogus nesugeba adekvačiai vertinti situacijos ir daro klaidas kurios jam nėra būdingos.