Vairuotojų pirmosios pagalbos mokymai: vieniems privalomi tik kartą gyvenime, kitiems – periodiškai

Į 15min redakciją kreipėsi skaitytoja Karolina, kurią nustebino tai, kad po dešimties metų keisdama vairuotojo pažymėjimą ji turėjo tik pasitikrinti sveikatą, tačiau atnaujinti pirmosios pagalbos teikimo žinių neprivalėjo. Jai kilo dvejonių, ar tokia tvarka nėra ydinga, nes kartą gyvenime išklausytas kursas vargu ar turi naudos, jei žinios nėra nuolat atnaujinamos.
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Pirmosios pagalbos kursus vairuotojams organizuojančios įmonės „Togilas“ atstovai paaiškino, kad pagal dabar galiojančią tvarką pirmosios pagalbos kursą prieš įgyjant vairuotojo pažymėjimą turi išklausyti visų kategorijų vairuotojai, tačiau motociklų bei lengvųjų automobilių vairuotojams šie kursai yra vienkartiniai ir ateityje jiems prievolės atnaujinti žinias nėra.

Kiek kitaip yra su sunkvežimius, autobusus ir kitą sunkiąją bei keleivinę techniką leidžiančiomis vairuoti kategorijomis. Tokiems vairuotojams pirmosios pagalbos teikimo žinias privaloma atnaujinti periodiškai – kas penkerius metus.

Tačiau keliautojas ir žurnalistas Vitoldas Milius tvirtina, kad norint mokėti teikti pirmąją pagalbą penkerių metų periodiškumas žinių atnaujinimui irgi yra per didelis laiko tarpas. Jau nebekalbant apie tas kategorijas, kurių vairuotojams apskritai nėra jokios prievolės periodiškai išklausyti kursą.

Pašnekovas tvirtina, kad jis ruošdamasis įvairioms kelionėms nuolat dalyvauja panašiuose kursuose, tačiau net ir dabar nėra garantuotas, ar prireikus panaudoti turimas žinias viską pavyktų atlikti nepriekaištingai.

„Kadangi ruošiausi atsakingoms kelionėms, kurių metų dėl šalių ar eismo jose specifikos gali nutikti įvairių nutikimų, teko išklausyti nemažai kursų ir mokymų apie pirmąją pagalbą. Mano supratimu, tą reikia daryti, ko gero, kasmet. Nežinau, ką žmonės išklauso tuose standartiniuose mokymuose, bet jei žinios nėra atnaujinamos, tai realiai tu nieko negali. Čia tas pats, kad kažką girdėjai apie tai, kaip gelbėti skęstantį, bet ar išgelbėsi – vargu. Mažai šansų.

Man teko turėti ir kelių dienų Raudonojo kryžiaus specialius pirmosios medicinos pagalbos kursus, ir paramedikų, kurie atrodė patys rimčiausi kursai, bet vis tiek pamatęs kraupų, stipriai nekasdienišką avarijos vaizdą žmogus dažniausiai pasimeta.

Bet išties, aš nežinau, ar tarkime kursai kas dešimtį metų keičiant vairuotojo pažymėjimą, ką ir mini skaitytoja, turėtų naudos. Ar praėjus dvejiems ar trejiems metams po kursų būtume įgalūs kažką padaryti nutikus situacijai kelyje? Medikai, kurie kasdien dirba tą darbą, teikia pagalbą, jie tą daryti moka, o vairuotojai net ir su kažkokiais periodiniais mokymais kas keletą metų vargu ar bus geri pagalbos teikėjai.

Šitą dalyką reikia mokytis, tobulinti ir prisiminti nuolatos. Jeigu mes prieš kokią nors savo kelionę pasidarome tuos mokymus, tai po poros mėnesių aš dar tikrai viską atsimenu. Ar aš atsimenu po penkerių metų – nežinau, ar atsimenu po dešimties – tikrai ne“, – sakė Vitoldas Milius.

Savo nuomonę dėl vairuotojų pirmosios pagalbos mokymų periodiškumo išsakė ir paramedikai. Akmenės rajono GMP centro vadovas Justinas Stašys sako, kad dažniausiai vairuotojai nesiima jokių priemonių įvykus eismo įvykiui, nes žinių stoka tuomet persipina su stresu.

Tačiau yra ir dar blogesnis scenarijus – bandymas suteikti pagalbą visiškai nesuvokiant, kokie veiksmai leistini ir kas gali tik dar labiau pakenkti nukentėjusiajam.

„Dažniausia klaida yra tada, kai po avarijos asmuo yra patyręs politraumą ir jam negalima judėti, bet žmonės bando jį ištraukti iš automobilio. Nukentėjusįjį iš automobilio iškelti gali tik GMP brigada. Kartais viena, o kai kada net dvi. Viskas turi būti atlikta specializuotai, kuo mažiau pakenkiant stuburui, imobilizuojant kaklą.

Tuose pirmosios medicinos pagalbos kursuose tas yra akcentuojama, bet ne visi tai prisimena stresinėje situacijoje. Dabar jau atsiranda ir bandymų dėti tuos turniketus. Dar informacijos apie jų naudojimą trūksta. Turėjome vieną eismo įvykį, kur turniketas buvo uždėtas neteisingai. Žmogus dėl žinių stokos tiesiog bijojo, todėl jam nepavyko atlikti šio veiksmo teisingai.

Manau, kad pirmosios pagalbos kursai turėtų būti periodiški – tarkime kas dvejus metus. Galbūt jie galėtų būti kažkokie tai nuotoliniai, prisijungus prie tam tikros sistemos, kur vairuotojai privalėtų bent jau peržiūrėti kokius nors vaizdo įrašus apie pirmosios pagalbos teikimą. Aišku, geriausia būtų, kad mokymai vyktų gyvai ir ne rečiau kaip dvejus metus“, – mintimis pasidalijo Justinas Stašys.

Visgi šiuo klausimu yra ir priešingų nuomonių. Štai Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vairuotojų mokytojas Vytautas Šakėnas sako, kad dažni pirmosios pagalbos mokymai visiems vairuotojams būtų perteklinis reikalavimas.

„Teoriškai atnaujinti žinias yra visuomet naudinga, bet praktiškai kiek jums kartų gyvenime yra tekę teikti pirmąją pagalbą? Dažniausiai atsakymas būna nė sykio. Man teko vos vieną kartą. Buityje tie dalykai gal daugiau praverčia, bet irgi nedažnai, todėl nemanau, kad reikėtų absoliučiai visiems vairuotojams kažkokio dažno mokymų periodiškumo.

Periodiniuose mokymuose vairuotojams profesionalams logikos gal ir yra. Vis tiek jie važiuoja diena dienon, todėl didesnė tikimybė, kad kelyje gali prireikti suteikti pagalbą. Visgi manau, kad jiems penkerių metų periodiškumo tikrai pakanka. Ar reikia dažno mokymų ciklo B karegorijos vairuotojams, abejoju. Nepersistenkime su reikalavimais“, – sakė Vytautas Šakėnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis