Sulaukus detalios ataskaitos aiškėja, kad pačiame Vakarų Europos viduryje per penketą dienų kažkas skirtingose degalinėse apsilankė 16 kartų ir įsigijo dyzelino už daugiau nei 8000 eurų. Liūdnoji šios istorijos dalis – tuo metu visi įmonės sunkvežimiai gabeno krovinius kitame žemės pakraštyje ir už minėtus pinigus negavo nė lašo degalų. Cargonews.lt redakcijoje apsilankiusio transporto verslo senbuvio A.U. (jo prašymu neatskleisime asmens ir įmonės tapatybės) pasakojama istorija tokia skausminga, kokia tik gali būti pirmoji akistata su sukčiais.
„Mūsų įmonė naudojasi trijų rūšių degalų kortelėmis: važiuodami po Europą – DKV, Lietuvoje – „Statoil“, o į Rusiją – „ScanOil“. Vienas mūsų vilkikas į reisą po Vakarų šalis išvyko kovo 8 d., grįžo kovo 17 d. ir tąkart paskutinį kartą Kalvarijų miestelyje esančioje „Statoil“ degalinėje įsipylė 245 litrų dyzelino. Vėliau visas mūsų transportas pajudėjo į Rusiją, todėl minčių tikrinti degalų kortelių, kuriomis nėra naudojamais, sąskaitų likučius net nekilo.
Net kovo 23 d., kai iš „Statoil“ gavom elektroninį laišką, jog baigiam išnaudoti savo limitą, kurį laiką nesupratom, kad turim bėdą, nes tai tiesiog normali darbinė praktika. Tačiau dar po dienos, kai su mūsų įmonės kortele buvo apmokėti trys dyzelino įsigijimai (bendras kiekis daugiau nei 2700 litrų) „BP Luxemburg“, supratom, jog patekom į bėdą – visi degalų pirkimai nuo kovo 19 iki 24 dienos buvo atlikti panaudojus mūsų kortelės kloną“, – pasakoja A.U.
Vairuotojas patyręs ir puikiai žinantis, kaip reikia saugoti duomenis, susijusius su degalų kortelėmis. Abejoti jo lojalumu įmonei neturime jokio pagrindo.
Nukentėjusios įmonės vadovas prisipažįsta su tokio pobūdžio nusikaltimu susidūrė pirmą kartą per porą veiklos dešimtmečių, todėl šokas ir nusivylimas iš tiesų buvo didelis. A.U. patikino, kad vairuotojas, naudojęs daugiau nei 8000 eurų nuostolius „pagimdžiusia“ kortele – vienas geriausių ir ilgiausiai dirbančių.
„Vairuotojas patyręs ir puikiai žinantis, kaip reikia saugoti duomenis, susijusius su degalų kortelėmis. Abejoti jo lojalumu įmonei neturime jokio pagrindo. Kol kas galime pasakyti tik tiek, kad didesnės ir efektyvesnės pagalbos tikėjomis iš „Statoil“ – jie netgi nepaaiškino, kaip elgtis tokiais atvejais, kokie turi būti pirmieji žingsniai, kur ieškoti pagalbos, kam kokius raštus-pareiškimus rašyti. Vadybininkas, buvęs itin draugiškas kol įsigijome jo atstovaujamos kompanijos korteles, dabar pareiškė, kad „kriminalai“ ne jo sritis. Vėliau gavome tik elektroninį laišką, kad mūsų reikalai bus nagrinėjami darbo tvarka. Tiesą sakant, tai gerokai nuvylė, nes mūsų įmonei 8000 eurų nėra smulkmena“, – atviravo A.U.
Verslininkas taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad degalų kortelės klonas galėjo būti pagamintas tik kažkurioje iš „Statoil“ degalinių Lietuvoje, nes tik čia jos yra ištraukiamos iš vairuotojų piniginių. A.U. manymu, nustatyti, kas naudojosi suklastota įmonės kortele, taip pat neturėtų būti sunku, nes kokioje degalinėje, kokie kiekiai dyzelino buvo perkami yra užfiksuota sekundžių tikslumu, todėl tereikia peržiūrėti vaizdo įrašus, nustatyti sukčių naudotus vilkikus ir pradėti jų paiešką. „Statoil“ žmonėms gauti šią informaciją iš savo partnerių-kolegų neabejotinai turėtų būti paprasčiau ir greičiau, nei policijos tyrėjams, rašantiems teisinės pagalbos prašymus.
Savo ruožtu „DKV Euro Service Baltikum“ įmonės direktorius Artūras Michejenko, komentuodamas šią istoriją teigė suprantantis vežėjų emocijas, tačiau kai kuriuos dalykus vertinantis gerokai kritiškiau nei verslininkai.
„Nepaisant visų apsaugos priemonių ir nuolatinių priminimų, kaip derėtų saugoti degalų kortelių duomenis, su vagystėmis susiduria absoliučiai visi operatoriai. Ir nors tokios istorijos vyksta beveik kasdien, realiai tiek išmokyti vairuotojus saugoti įmonės turtą, tiek rasti juos apvogusius veikėjus, sekasi labai sunkiai.
Net neabejoju, kad minėtų degalinių Austrijoje ir Liuksemburge darbuotojai atsisakys teikti vaizdo informaciją ne teisėsaugos institucijoms, nes duomenų apsaugos dalykai yra labai griežtai apibrėžti įstatymuose. Kadangi tyrimas dėl vagystės atliekamas Lietuvoje, o ne šalyse, kur buvo pasinaudota svetima degalų kortele, visos biurokratinės procedūros greičiausiai užtruks pakankamai ilgai. Be to, visada išlieka tikimybė, kad vagys nepateks į vaizdo kamerų akiratį, kad tų kamerų objektyvai bus nenuplauti, kad pamatytas vaizdas duos naudingos informacijos ir t. t.
Jei vagys profesionalai, sugebėję gauti ne tik kortelės duomenis, bet ir PIN kodą, greičiausiai žygiui į degalinę jie taip pat bus atitinkamai pasiruošę ir rasti pėdsakus, leidžiančius tyrimui pasistūmėti į priekį, vargu ar pavyks“, – svarstė A.Michejenko.
Svarbiausia problema DKV atstovybės vadovas pavadino kortelių naudotojų požiūrį į informacijos apsaugą.
Po tokių istorijų beveik visuomet įmonių vadovai dievagojasi, kad degalų kortelės duomenis praradęs vairuotojas patikimas, patyręs, lojalus darbovietei ir praktiškai giminė.
„Galiu duoti jums tuziną originalių, neklonuotų mūsų įmonės kortelių ir garantuoju, kad nei viena jų nepasinaudosite neturėdamas PIN kodo. Be keturių skaičių kombinacijos kortelės yra bevertės, o po keleto nesėkmingų bandymų kodą atspėti, jos automatiškai užblokuojamos. Vadinasi vagys turėjo nuskaityti ne tik magnetinėje juostelėje esančią informaciją, bet ir sužinoti PIN kodą. Žinant šiuos dalykus padaryti išvadas nėra sunku: arba kodas buvo užrašytas ant kortelės, arba ant lapuko greta kortelės, arba vairuotojas šią informaciją tiesiog atskleidė.
Šiame versle esu daugiau nei 15 metų, mačiau daugybę panašių istorijų ir galiu garantuoti, kad 95 proc. atvejų degalai svetima sąskaita įsipilami būtent po tokių vairuotojo klaidų. Jie kažkodėl niekada vilkiko kabinoje nepalieka asmeninės bankinės kortelės su užrašytu PIN kodu, tačiau būtent taip dažnas elgiasi su įmonės degalų kortele“, – tikino degalų prekybos ekspertas.
CargoNews.lt konsultavęs pašnekovas akcentavo, jog labai dažnai apie įsilaužimą į vilkiko kabiną (tai padaryti lengviau nei daug kas įsivaizduoja) vairuotojai niekam nepraneša, nes nepasigenda jokių dingusių daiktų.
„Po tokių istorijų beveik visuomet įmonių vadovai dievagojasi, kad degalų kortelės duomenis praradęs vairuotojas patikimas, patyręs, lojalus darbovietei ir praktiškai giminė, tačiau žmogiškas klaidas kartais daro visi. Žinoma, negalima visiškai atmesti tikimybės, kad duomenų vagystė įvyko degalinėje. „Youtube“ kanale įmanoma rasti filmuotų siužetų, kaip tai padaroma. Tačiau realybėje toks būdas daug sudėtingesnis sukčiams ir daug lengviau išaiškinamas tyrėjams. Turbūt 95 proc. panašių istorijų baigiasi nemalonia išvada dėl vairuotojo neapdairumo“, – konstatavo A.Michejenko.
Galim pasidžiaugti, kad nors kiekvienas atvejis paprastai turi specifinių ypatumų, visgi beveik 99 proc. atvejų kaltininkus pavyksta išaiškinti.
„Statoil“ degalinių tinklą valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ pardavimų direktorius Tomas Miliūnas, komentuodamas šią istoriją patikino, kad kredito kortelių operacijų saugumui visoje Europoje skiriamas ypatingas dėmesys. Visi panašūs atvejai yra analizuojami bei tiriami, siekiant nustatyti kaltus asmenis bei imantis papildomų saugumo priemonių, o kiekvienas vagystė yra detaliai nagrinėjama.
„Galim pasidžiaugti, kad nors kiekvienas atvejis paprastai turi specifinių ypatumų, visgi beveik 99 proc. atvejų kaltininkus pavyksta išaiškinti. Per 2015 bei 2016 metus buvo užfiksuoti 9 panašaus pobūdžio incidentai. Kai kuriais atvejais vežėjams netgi išmokamos kompensacijos, tačiau tai priklauso nuo gautų atlikto tyrimo rezultatų“, – pabrėžė T.Miliūnas.
Klausiamas, kaip efektyviausia apsidrausti nuo tokio tipo sukčiavimo atvejų, „Circle K Lietuva“ pardavimų direktorius rekomendavo dar kartą atidžiai perskaityti rekomendacijas, kurios teikiamos visiems klientams.
„Visų pirma reikėtų nuolat naudotis „Statoil“ savitarnos portalu – tai padeda prevenciškai valdyti/kontroliuoti pirkimus. Turimų degalų kortelių limitai gali būti maksimaliai sumažinami iki įmonės leistinų normų, o ataskaitas reikėtų tikrinti kiek galima dažniau. Antra, transporto įmonėms rekomenduojame su vairuotojais pasirašyti materialinės atsakomybės sutartis. Trečia kertinė taisyklė – laikyti PIN kodus atskirai nuo kortelės (pvz.: mob. telefone; saugumo tikslais verslo kortelių PIN kodai yra siunčiami atskirai) ir niekada šios informacijos neatskleisti trečiosioms šalims. Mokant už degalus kodą derėtų įvesti tik įsitikinus, kad niekas nemato surenkamos skaičių kombinacijos“, – vardijo T.Miliūnas.
Jei vis dėlto kyla įtarimų, kad degalų kortelė ar duomenys apie ją galėjo būti pavogti, būtina kuo skubiau susisiekti su „Statoil“ degalinių tinklo klientų aptarnavimo skyriumi ir blokuoti kortelę. Taip pat reikia pateikti prašymą dėl situacijos tyrimo/išaiškinimo ir pranešti policijai apie įtariamą nusikalstamą veiklą.
