Valstybinių kelių priežiūra šiemet bus perduota vienai įmonei

Valstybinių kelių priežiūra jau šiais metais bus perduota vienai valstybės įmonei „Kelių priežiūra“. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad šių įmonių pertvarka brendo jau seniai, jose buvo daug korupcijos apraiškų.
Druskos barstytuvas
Druskos barstytuvas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Puotos, medžioklės ir ginklų kolekcijos

„Ši reforma brendo visą nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol jai pritrūko politinės valios. Turime informacijos apie artimų šeimos narių įdarbinimą tose įmonėse, turime Viešųjų pirkimų tarnybos informaciją apie neskaidrius viešuosius pirkimus, matome neefektyvų valstybės turto valdymą, kai iki regiono ribos nuvalomi keliai, o toliau nėra valoma. Kiekvienas regionas gyvena kaip atskira kunigaikštystė, atskira karalystė. Tie dalykai turi keistis, tai nėra moderni Lietuva, turime eiti į priekį ir statyti savo šalį kitais principais“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė R.Masiulis.

„Puotos, medžioklės buvo klasikinis šitų įmonių bruožas, net ginklų kolekcijos, nepažymėti prabangūs automobiliai – tai buvo šių įmonių kasdienybė. Tai nedaro garbės susisiekimo sektoriui, nedaro garbės mūsų valstybei“, – pridūrė ministras.

Įmonės prižiūri tik savo regioną, tai užkoduoja neefektyvumą. Turime VPT informacijos, kad nuo 2003 metų kelių priežiūros įranga buvo perkama per brangiai

Kasmet kelius prižiūrinčioms įmonėms būdavo skiriama apie 90 mln. eurų, kuriuos, pasak R.Masiulio, jos įsisavindavo neefektyviai.

„Įmonės prižiūri tik savo regioną, tai užkoduoja neefektyvumą. Turime VPT informacijos, kad nuo 2003 metų kelių priežiūros įranga buvo perkama per brangiai, viešieji pirkimai buvo neskaidrūs, valstybė netekdavo daug lėšų. Kita problema – nenuvalyti keliai. Vienas regionas valomas, o kitas regionas to nedaro, todėl vienas regionas vėliau turi atsivežti savo techniką, ir išeina, kad 100 metrų ruože dirba dvi skirtingos technikos grupės“, – sakė susisiekimo ministras.

Pasak jo, opi problema buvo ir kelių ženklinimas – nuo 2006 metų šių darbų atlikta už 60 mln. eurų, o šią sumą po lygiai pasidalino dvi įmonės – „Biseris“ ir „Kasandros grupė“.

Reformą tikisi baigti iki kitų metų

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Anot ministro, nauja įmonė bus įsteigta vietoje valstybės įmonės „Automagistralė“ ir 10 regioninių kelių priežiūros įmonių.

„Tikslas padaryti šiemet, kad 2018 metais tokia viena įmonė jau veiktų. Jos valdymo principai bus tie, kurių reikalauja EBPO – dominuojantys nepriklausomi nariai valdyboje, valdybose nebus politinio pasitikėjimo žmonių“, – sakė R.Masiulis.

Anot Susisiekimo ministerijos, centralizavus įmones, bus galima sutaupyti iki 8,5 mln. eurų. Į naują valstybės įmonę bus perkelta visa įmonių valdoma technika ir personalas, o jos būstinė bus ne Vilniuje. Pagal planą kelius valdyti numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

„Sutaupymai yra paskaičiuoti įvertinus visas regionines kelių įmones, jų veikla ir atradus vienoje ar keliose iš jų efektyvesnį tvarkymosi modelį. Vienos įmonės turi perteklinės įrangos, kitos per brangiai moka už paslaugas. Visa tai sutvarkius galima sutaupyti“, – dėstė R.Masiulis.

Tikisi politinio palaikymo

Ministras pripažino, kad kelių priežiūros sistemos pasipriešinimas reformai bus, tačiau dėl politinio palaikymo pertvarkai jis neabejoja.

Tikrai esu įsitikinęs, kad politinis palaikymas bus visuose lygiuose, nes reforma yra akivaizdžiai įsisenėjusi, yra daugybė neskaidrios veiklos

„Tikrai esu įsitikinęs, kad politinis palaikymas bus visuose lygiuose, nes reforma yra akivaizdžiai įsisenėjusi, yra daugybė neskaidrios veiklos. (...) Kad sistema priešinsis, tai akivaizdu, niekas nenori atiduoti privilegijų. Politiniame lygyje, esu įsitikinęs, kad palaikymas bus, bet kas sistema priešinsis, nenorės, kas iš to pelnėsi, skanaus kąsnio atiduoti, be abejo, tikrai sulauksime kritikos“, – sakė R.Masiulis.

Kelių įmonėms – įtarimai neskaidriais pirkimais

Kelių priežiūros įmonės neretai sulaukdavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) dėmesio dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Šių metų sausį VPT pranešė, kad 2003-2016 metais šios įmonės techniką pirkdavo iš kelių tų pačių tiekėjų, o labiausiai sekėsi bendrovei „Keluva“, kuri gavo beveik ketvirtadalį visų 78 mln. eurų vertės užsakymų. Ši įmonė dominavo autogreiderių pirkimuose, už kuriuos buvo permokėta vidutiniškai po 20 tūkst. eurų.

Pernai birželį VPT paragino Automobilių kelių direkciją sudaryti sąlygas kelių ženklinimo konkursuose dalyvauti daugiau įmonių. VPT duomenimis, nuo 2006 metų Automobilių kelių direkcija surengė 11 kelių žymėjimo konkursų, kurių bendra vertė – 60,6 mln. eurų. Pusę jų – 30,277 mln. eurų vertės – gavo „Kasandros grupė“, o 30,079 mln. eurų – „Biseris“.

BNS žiniomis, „Kasandros grupė“ savininkui Arūnui Cicėnui praėjusią savaitę pareikšti įtarimai tyrime dėl prokurorės Ritos Aliukonienės veikos, jai pateikus įtarimus prekyba poveikiu stambiu mastu. Neoficialiomis žiniomis, galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą tuometinio „darbiečio“ Vytauto Gapšio naudai, siekiant jo išteisinimo.

Šiuo metu už valstybinių kelių priežiūrą atsakingos valstybės įmonė „Automagistralė“ ir 10 regioninių kelių priežiūros įmonių: „Panevėžio regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Alytaus regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, ir „Šiaulių regiono keliai“.

Šios įmonės pirmąjį 2016 metų pusmetį gavo 37,391 mln. eurų pajamų – 0,3 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-birželį, kai jos buvo 37,261 mln. eurų. Įmonių normalizuotas grynasis pelnas (eliminavus turto mokesčio įtaką) per metus sumažėjo 5,7 proc. iki 1,799 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis