Ekspertai primena, kad jau nuo 2025 m. sausio 1 d. už įsigyjamą naują automobilį, gali tekti sumokėti pelno mokestį, o tokie pokyčiai labiausiai palies tuos, kurių naujas automobilis bus brangus ir taršus.
Nors šių metų viduryje priimtas pelno mokesčio įstatymo pokyčių tikslas, pasak politikų, yra skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, pasak ekspertų, verslui, o ypač tam, kuris bus nepasiruošęs, tai gali reikšti pastebimai išaugusias išlaidas ir ilgesnes papildomų sprendimų paieškas.
Kaip pastebi verslo finansavimo bendrovės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas, artėjantys pelno mokesčio įstatymo pakeitimai gali turėti kelis neigiamus aspektus transporto sektoriui.
„Visų pirma, gali nukentėti Lietuvos automobilių parkas. Dėl 2025 m. sausio 1 d. pokyčių verslas, kuris nebus pasiruošęs ir atsidėjęs papildomo kapitalo, tikėtina, bus labiau bus linkęs rinktis senesnius bei pigesnius automobilius, nei iki šiol. Šiai dienai mūsų šalies automobilių parkas yra vienas iš seniausių Europos Sąjungoje.
Antra, įmonės, kurios neturi didesnės finansinės pagalvės bei kiekvienas euras joms yra be galo svarbus, gali svarstyti ir ieškoti galimybės automobilius įsigyti kitose Europos Sąjungos šalyse, kur tokio įstatymo nėra arba jis palankesnis. Blogiausia, jog mūsų šalies biudžetas dėl to gali prarasti tūkstančius eurų, kadangi mokesčiai bus mokami ne Lietuvoje“, – teigia K.Grinaveckas.
Kada pelno mokesčio nereikės mokėti?
Kita vertus, kitais metais naujus automobilius planuojantis įsigyti verslas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pelno mokestis turės būti mokamas ne visada.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jeigu planuojamo įsigyti automobilio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 ir jo kaina neviršija 75 tūkst. Eur – sąnaudas bus galima nurašyti bei pelno mokesčio mokėti nereikės. Šiai kategorijai galima priskirti elektromobilius. Jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis neviršija 130 g/km, o jo kaina yra iki 50 tūkst. Eur – mokesčiai taip pat nebus taikomi.
Jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, o jo kaina neviršija 25 tūkst. Eur – mokesčiai taip pat nebus taikomi. Kaip ir tokiu atveju, jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km, tačiau jo kaina yra mažesnė nei 10 tūkst. Eur. Tuo tarpu, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km ir jo kaina yra 50 tūkst. Eur – pelno mokestis bus 4 000 Eur. Jeigu automobilio kaina yra 50 tūkst. Eur, jo išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km – pelno mokestis bus 6 400 Eur.
Nuo naujų metų įsigaliojantis įstatymas negalios tiems, kurie transporto priemonę įsigijo iki 2025 m. sausio 1 d.
Kokie šiuo metu yra populiariausi automobiliai?
Pasak K. Grinavecko, taršumo klausimas kitąmet gali būti labai jautri tema tiems, kurie įsigyja automobilius, kadangi elektromobiliai šiuo metu išgyvena nuosmukį. „Finpro“ vidiniai duomenys
rodo, kad šiais metais Lietuvoje verslai labiau linkę įsigyti benzinu varomus automobilius, o jų kaina, dažniausiai, svyruoja nuo 10 000 Eur iki 40 000 Eur.
„Analizuodami duomenis ir tendencijas pastebime, kad mūsų šalies verslai itin mėgsta „Toyota“ ir „Volkswagen“ gamintojo automobilius. Na, o anksčiau „ant bangos” buvęs susidomėjimas elektromobiliais kiek atslūgo.
Pavyzdžiui, remiantis „Regitros“ duomenimis, iki šių metų rugsėjo Lietuvoje įregistruota maždaug 300 mažiau elektromobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o elektromobilių rinkos dalis mūsų šalyje, lyginant su pernai sumažėjo kiek daugiau nei procentu. Be to, „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje iki rugsėjo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu”, – pastebėjimais dalijasi K.Grinaveckas.