„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

VGTU mokslininkas apie duobėtas Kauno gatves: įgriuvų nesudėtinga išvengti

Kol vieni kauniečiai dėl sutvarkytose miesto gatvėse atsiradusių duobių keiksnoja kelininkus, kiti – ieško kaltų už savivaldybės durų. O kaip yra iš tiesų? Su 15min mintimis pasidalijo VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus. Paaiškėjo, kad įgriuvos šalia kanalizacijos šulinių atsirado neatsitiktinai. „Kauno vandenų“ direktorius patikino, kad problemą išspręs per kelias dienas.
Duobė Kapsų gatvėje
Duobė Kapsų gatvėje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

15min anksčiau skelbė, kad duobės atsivėrė įvairiose, neseniai sutvarkytose Kauno gatvėse: K.Donelaičio, Aušros, P.Višinskio, Dzūkų, Kęstučio, A.Mickevičiaus, P.Kalpoko, Maironio, Kapsų, Zanavykų, V.Putvinskio.

Paaiškino, kaip atsiranda duobės

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A.Vaitkus paaiškino, kad remiantis 15min užfiksuotais Kauno gatvių vaizdais, galima išskirti dviejų tipų dangos pažeidimus: įgriuvas ir asfalto išspaudimus (šlyties deformacijas).

Pasak eksperto, dangos įgriuvos susidaro tais atvejais, kuomet gruntas ir skalda po asfalto danga nepakankamai sutankinta arba sluoksniai yra išplaunami dėl didelio inžinerinių tinklų apkrovimo liūčių metu bei šulinių gelžbetoninių žiedų pažaidų ir nesandarumo.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Duobė Kapsų gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Duobė Kapsų gatvėje

Pastaruosius penkiolika metų Lietuvos keliuose ir gatvėse asfalto dangoms buvo naudojami bituminiai rišikliai, kurių atsparumas šlyčiai tenkina ribines sąlygas tik tuomet, kai dangos temperatūra neviršija 50 laipsnių.

„Dangos šlyties deformacijos pasireiškia tais atvejais, kai asfalto sluoksniai yra nepakankamo atsparumo šlyčiai. Ilgai laikantis aukštai aplinkos temperatūrai asfalto dangos sluoksniai gali įkaisti iki 50–55 laipsnių pagal Celsijų.

Pastaruosius penkiolika metų Lietuvos keliuose ir gatvėse asfalto dangoms buvo naudojami bituminiai rišikliai, kurių atsparumas šlyčiai tenkina ribines sąlygas tik tuomet, kai dangos temperatūra neviršija 50 laipsnių“, – pastebėjo prof. dr. A.Vaitkus.

Būtina įvertinti šulinių būklę

Paklaustas, kaip galima išvengti tokių atvejų, 15min pašnekovas paaiškino, kad prieš remontuojant gatves, reikėtų inventorizuoti šulinių būklę.

„Būtina identifikuoti šulinių gelžbetoninių elementų bei jų sujungimo būklę. Šulinių žiedai turi būti be įtrūkimų, skylių, žiedų prasislinkimo. Inžinerinių tinklų vamzdžių įvedimai į šulinio žiedus turi būti užsandarinti eliminuojant net mažiausią tikimybę vandens patekimui tarp šulinio žiedų išorinių sienų ir dangos konstrukcijos medžiagų po asfalto sluoksniais“, – sakė jis.

Kita svarbi dedamoji, – pabrėžė VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius, – optimalus grunto aplink šulinio žiedus sutankinimas.

„Gruntų ir skaldos pagrindo sluoksnių medžiagų sutankinimo lygį, priklausomai nuo dangos konstrukcijos gylio, reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos techniniai normatyviniai dokumentai. Vadovaujantis šių dokumentų nuostatomis atliekant gatvių dangos atnaujinimo darbus dangos įgriuvų neturėtų susidaryti“, – nurodė prof. dr. A.Vaitkus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Duobė K.Donelaičio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Duobė K.Donelaičio gatvėje

Rekomenduoja naudoti atsparesnį asfalto mišinį

15min pašnekovas paaiškino, kad deformacijų galima išvengti naudojant didesnio atsparumo asfalto mišinius. Pasak jo, išskirtinai viršutiniam asfalto dangos sluoksniui miestų gatvėse, kuriose vyksta vidutinio arba didelio intensyvumo krovininio bei visuomeninio transporto eismas, būtina naudoti ne tik polimerais modifikuotus, bet ir padidinto atsparumo šlyčiai aukštos aplinkos temperatūros sąlygomis asfalto mišinius.

Svarbu paminėti, kad siūlomas rekomendacijas savivalda gali taikyti kap reikalavimus, įtraukdama juos į gatvių atnaujinimo rangos sutartis.

„Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto mokslininkai nuolatos rengia ir atnaujina normatyvinius techninius dokumentus bei standartus, susijusius su kelių ir gatvių tiesyba bei priežiūra. Atsižvelgiant į klimato kaitos reiškinius, ilgamečius stebėjimus bandymų poligonuose bei keliuose ir gatvėse realiomis sąlygomis Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateikėme rekomendacijas dėl asfalto mišinių funkcinių savybių reikalavimų. Šios savybės tiesiogiai susietos su transporto eismo intensyvumu ir sudėtimi, aplinkos temperatūra bei kritinių temperatūrų pasikartojimo dažniu.

Siūlomų rekomendacijų įgyvendinimas daugeliu atvejų sąlygotų asfalto dangų atsparumą šlyties deformacijų susidarymui. Svarbu paminėti, kad siūlomas rekomendacijas savivalda gali taikyti kaip reikalavimus įtraukdama juos į gatvių atnaujinimo rangos sutartis“, – 15min atskleidė VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Duobės K.Donelaičio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Duobės K.Donelaičio gatvėje

Įgriuvų galima išvengti

15min kalbintas prof. dr. A.Vaitkus teigė, kad dangos įgriuvų išvengti nesudėtinga, tačiau svarbu nuosekliai planuoti ir įgyvendinti gatvių atnaujinimo darbus.

„Asfalto dangos įgriuvų ir šlyties deformacijų susidarymas naujai suremontuotose dangose nėra normali praktika. Tačiau būtina pažymėti, kad darbų rangovui galioja Civilinio kodekso ir užsakovo sutartyje nustatytas garantinis terminas, kurio metu susidarę defektai turėtų būti pašalinami rangovo atsakomybe, nebent nustatoma, kad defektai susidarė dėl projektuotojo, techninio projekto ekspertizės ar techninės priežiūros rangovo kaltės“, – paaiškino VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A.Vaitkus.

Tai – ne rangovo kaltė

Prieš kelias dienas kalbintas Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad duobės gatvėje atsiranda dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, padidėjus oro temperatūrai ar įvykus kanalizacijos, vandentiekio avarijai. Anot jo, taip gali nutikti ir dėl išplauto grunto ar nesandarių kanalizacijos šulinių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aloyzas Pakalniškis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aloyzas Pakalniškis

15min pasiteiravus, kokios įmonės atliko minėtų gatvių remontą, savivaldybės atstovas paaiškino, kad dėl susiklosčiusios situacijos rangovo kaltinti nereikėtų, nes beveik visos įgriuvos yra vandentiekio sistemų gedimų pasekmė.

Gatvės dangos remonto darbai nebūtinai vykdomi kartu su požeminių komunikacijų remontu ar rekonstrukcija.

„Minėtose gatvėse buvo tvarkoma tik kelio danga. Gatvės dangos remonto darbai nebūtinai vykdomi kartu su požeminių komunikacijų remontu/rekonstrukcija“, – pabrėžė savivaldybės atstovas.

Jis taip pat paaiškino, kad komunikacijų savininkai prieš tvarkant gatvę informuojami ir turėtų patys įvertinti, ar tinklo remontas būtinas. „Visi komunikacijų savininkai puikiai žino, – paaiškino savivaldybės atstovas, – kad po gatvės asfalto remonto jos kasimas gerokai apsunkintas ir leidimai kasti išduodami tik ypatingais atvejais.“

Žada sutvarkyti per kelias dienas

Laikinasis savivaldybės įmonės „Kauno vandenys“ direktorius Ramūnas Petras Šulskus 15min atskleidė, kad užfiksuota 10 įgriuvų ir jos yra tvarkomos.

Įgriuvos bus sutvarkytos per kelias ateinančias dienas.

„Su rangovų pagalba jas tvarkome, ypač važiuojamose dalyse prioritetas. Įgriuvos bus sutvarkytos per kelias ateinančias dienas“, – patikino R.P.Šulskus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs