Savo antrojo jubiliejaus metu klubo nariai netgi vietos atžvilgiu nenutolo nuo transporto – renginys, kaip ir pernai, vyko pagrindinio renginio partnerio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus geležinkelio stoties Keleivių rūmų konferencijų salėje. Atidarymo metu kalbėjęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento vadovas Mantas Dubauskas tikino, kad tokie renginiai – puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.
Sveikinimo žodį taręs VGTU Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. Antanas Čenys teigė, kad Transporto inžinerijos fakulteto absolventų ir bičiulių yra pavyzdys ne tik visam VGTU, bet ir visos Lietuvos absolventų judėjimui, kuomet srities specialistai ir ekspertai susitinka neformaliam bendravimui. Energijos tęsiant veiklą atidarydamas renginį linkėjo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. Olegas Prentkovskis.
Jubiliejus – proga ne tik apžvelgti, kas nuveikta ir kas bus veikiama toliau, bet ir paanalizuoti Lietuvos transporto sistemos aktualijas, todėl renginį šiemet, kaip ir praėjusiais metais lydėjo konferencija „Transportas po 10 metų“. Jos metu Klaipėdos uosto perspektyvą per artimiausius 25 metų pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Savo pranešimo metu jis apibrėžė Klaipėdos uosto privalumus prieš kaimyninius jūrų uostus, artimiausius uosto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros planus. „Mūsų uosto direkcijos ir uoste dirbančių verslininkų požiūriai sutampa ir visada randame bendrą sprendimą“, – apie vieną iš uosto sėkmės priežasčių kalbėjo A. Vaitkus.
Apie darbus tobulinant keleivių vežimą geležinkeliais kalbėjo naujasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys. Jis pasakojo ne tik apie perspektyvas atkurti susisiekimą su Latvija, Estija, plėtoti susisiekimą Vakarų kryptimi, bet ir darbus apskritai tobulinant keleivių vežimo paslaugos kokybę, labiau atsižvelgiant į keleivių poreikius, mažinti perteklinius reikalavimus, tobulinti bilietų pardavimo sistemą ir būdus. Susirinkusieji domėjosi, kokia yra priemiestinių traukinių Lietuvoje perspektyva ir kada sulauksime Vakarų Europos traukinių greičio.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis apžvelgė Lietuvos kelių situaciją, jų priežiūros finansavimo mechanizmus ir tendencijas. Anot jo, šiuo metu pagrindinis dėmesys yra sutelktas į kelio Via Baltica rekonstrukciją, pertvarkant jį į 4 eismo juostų kelią, magistralinio kelio Vilnius-Kaunas plėtrą ir, žinoma, kelio Vilnius-Utena rekonstrukciją. Jis taip pat pristatė žvyrkelių asfaltavimo programą ir mastus, priemones ir akcijas eismo saugos srityje. E.Skrodenis apgailestavo, kad, siekiant rasti lėšų kitoms valstybės veiklos sritims, neretai norima „nukirpti“ būtent keliams prižiūrėti ir tiesti skirtas lėšas.
Po oficialiosios dalies klubą sveikino Lietuvos vežėjų sąjungos, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, Lietuvos logistikos asociacijos atstovai, o diskusijas klubiečiai ir bičiuliai tęsė neformalioje aplinkoje.