Jeigu nori važinėti automobiliu, turi susimokėti už jo stovėjimą – ne vienas naujas daugiabučių namų kvartalas statomas remiantis tokiu principu. Didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovių „Eika“ ar „Hanner“ vystomi projektai automobilių vairuotojams tegali pasiūlyti daug mokamų parkingo vietų ir tik saujelę nemokamų.
Įstatymams tai neprieštarauja: Statybos techniniame reglamente nuo 2008-ųjų numatyta, kad prie daugiabučių namų privalo būti įrengta viena parkingo vieta vienam butui. Atstumas iki vietos turi būti mažesnis nei 300 metrų, o ar ji mokama, ar nemokama, nenumatyta.
Parkingo vietų normatyvai dabar mažesni
Gyvenantiems naujos statybos daugiabučiuose paprastai užtenka susimokėti, kad automobilis turėtų stovėjimo vietą, tuo tarpu prieš dvidešimt ar daugiau metų ant žemės užlipdytų namų gyventojams, ieškant parkingo vietos, jau reikia pasitelkti fantaziją.
Smarkiai kylant automobilizacijos lygiui, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose visi norintys statytis automobilius netelpa, todėl daugelis vairuotojų pažeidžia kelių eismo taisykles.
„Dauguma daugiabučių statyti sovietmečiu, tuomet buvo visai kitokios parkavimo vietų normos. Smarkiai kylant automobilizacijos lygiui, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose visi norintys statytis automobilius netelpa, todėl daugelis vairuotojų pažeidžia kelių eismo taisykles. Mašinos statomos ant vejos, šaligatvių, naktį paliekamos gatvėse, neretai ir stotelėse, prie pat pėsčiųjų perėjų“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė.
Pasak jos, sovietmečiu automobilių stovėjimo vietų norma buvo 1 automobilis 1000 gyventojų. 1999-aisiais įsigaliojusiame Statybos techniniame reglamente (STR) vertinama, kad automobilių statymas prie atskirų objektų vertintas skaičiuojant, kad 1000 gyventojų tenka 400 automobilių. Tuomet daugiabučiams buvo nustatyta 0,8 stovėjimo vietos kiekvienam butui, 10 proc. nuo šio skaičiaus numatyta lankytojams. Pavyzdžiui, 100 butų turintis daugiabutis nuo 1999-ųjų turėjo mažiausiai 88 parkingo vietas.
Ne viena statybų bendrovė nekilnojamojo turto bumo laikotarpiu šią nuostatą interpretavo savaip, ir iki 2007-ųjų atsirado ne vienas daugiabutis, prie kurio esančiose stovėjimo aikštelėse vietų skaičius toli gražu neprimena reglamentuotų įstatymais. Konkrečių pavyzdžių rasti nesunku – S.Nėries gatvėje išdygę daugiaaukščiai ar kitoje Ukmergės g. pusėje įsikūręs Perkūnkiemio rajonas.
2007 metais, pastebėjus tokį piktnaudžiavimą, buvo nustatyti griežtesni reikalavimai, apibrėžiami kaip 1+0,2 vietos vienam butui. Tai yra, naujai statomo daugiabučio vienam butui numatyta 1 parkingo vieta namo sklypo ribose, o papildomos 0,2 parkingo vietos butui galėjo būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 200 metrų nuo įėjimų į šiuos namus.
Taip 100 butų turintis namas turėjo 120 parkingo vietų, tačiau 20 iš jų galėjo būti įrengtos iki 200 metrų nuo įėjimo į daugiabutį.
2008-aisiais tie patys STR reikalavimai buvo sušvelninti – 1 parkingo vieta vienam naujai statomam butui. Negana to, parkingo aikštelė gali būti įrengta už daugiabučio sklypo ribų, bet ne toliau nei 300 metrų nuo įėjimo į namą.
Kaip teigė E.Meškauskienė, šiuos reikalavimus kiekviena miesto savivaldybė gali koreguoti ir nustatyti mažesnes ar didesnes parkingo vietų normas. Tai ypač aktualu iš pagrindų rekonstruojant pastatus senamiestyje ar Užupyje, kur reikiamo kiekio parkingo vietų įrengti kartais neįmanoma fiziškai.
Gyventojų savivalė
Nemokamų parkingo vietų niekada nebus per daug. Prieš dešimtmetį statytuose daugiabučių rajonuose, pavyzdžiui, Lazdynėliuose, dviems butams atitenka 1 nemokama parkingo vieta, o dar viena – mokama. Šiemet įrengtuose ar dar tik statomuose daugiabučiuose mokamų vietų kiekis paprastai du-tris kartus viršija nemokamų skaičių.
Kas pralošia iš tokios situacijos? Aplink daugiabučius esantys prekybos centrai, turintys kovoti su automobilius palikti sugalvojusiais, bet apsipirkti neplanuojančiais gyventojais, bei tų pačių gyventojų svečiai, neturintys kur palikti savo transporto priemonės.
Daugelyje daugiabučių, turinčių požemines ar pakeliamais užtvarais atitvertas parkingo aikšteles, galima pastebėti ir kitą niuansą: automobilių stovėjimo vietos prie jų turi savybę būti išpirktos vėliau, nei išperkami patys butai.
Kaip teigė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projektų vadovas Evaldas Narbuntovičius, nemažai šeimų turi du automobilius, tačiau įsigyja tik vieną mokamo parkingo vietą ir kitam automobiliui tikisi rasti nemokamą. Jeigu požeminėje aikštelėje lieka daug neišpirktų vietų, tokie gyventojai kartais nelegaliai naudojasi viena jų – užtvaro pakėlimo pultelio kopiją pasigaminti juk nesunku. Žinoma, tokia schema veikia tol, kol parkingo vieta nebūna nupirkta.
E.Narbuntovičius svarstė, kad kiekvienam butui galėtų būti iškart priskiriama automobilio stovėjimo vieta, įskaičiuojama į buto kainą ir parduodama kartu su juo. Taip būtų palengvinamas ne tik naujakurių gyvenimas, bet ir derybos dėl būsto paskolos, kai stovėjimo vietos nereikia pirkti atskirai ir ji būtų tarsi priedas, įskaičiuojamas į buto kainą.
Stovėjimo vietų skaičių įmanoma padidinti
2013 m. pagal Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą buvo parengta „Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus padidinimo gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose“ galimybių studija. Jos tikslas – nustatyti būdus, kaip efektyviau spręsti automobilių statymo klausimus sostinėje. Studijoje pateikiama ir orientacinės vienos parkavimo vietos kaina.
Pagal studijos duomenis, Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose statoma 119,3 tūkst. lengvųjų automobilių, iš jų trečdalis – automobilių statymui nepritaikytose vietose (ant važiuojamosios kelio dalies, vejos, želdinių, kitur).
Toje pačioje studijoje pateiktos 3 rekomendacijos, numatančios galimybę pritaikyti esamas ir įrengti papildomas automobilių statymo vietas, taip jų skaičių gyvenamuosiuose rajonuose padidinant iki 120 000-145 000.
Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi, kad yra parengusi sklypų projektus visiems Vilniaus rajonams.
