„Mercedes-Benz“ specialistai pastebi, kad dauguma vairuotojų nežino arba nemoka naudotis vilkikuose įmontuotomis technologijomis. Vairuotojai taip pat dažnai nėra motyvuoti mokytis iš naujo, mat yra įsitikinę, jog kasdien būdami kelyje geriau už instruktorius išmano, kaip kontroliuoti vilkiką. Siekdamos paneigti mitus, vis daugiau įmonių investuoja į specialius mokymus, kurių metu vairuotojai ne tik supažindinami su ekonominio vairavimo standartais, bet ir mokomi naudotis vilkikuose įmontuotomis technologijomis. Tad kokiais mitais nereikėtų tikėti ir kokius iššūkius padeda įveikti ekonominio vairavimo principai?
Intensyvus eismas kelia vis daugiau iššūkių
Frankas Stahlbergas, „Mercedes-Benz“ ekonominio vairavimo eksperto iš Vokietijos, teigimu, augant transportuojamų prekių kiekiui, vilkikų eismas vis intensyvėja, todėl vairuotojai susiduria su vis daugiau iššūkių. Vienas jų – gebėjimas išvengti avarinių situacijų. Specialisto teigimu, iš jų išsisukti vairuotojas gali savo pastangomis bei pasitelkęs įvairių sunkvežimyje esančių technologijų.
„Norėdami išvengti avarijų, vairuotojai turi būti itin susikoncentravę, ypatingai atidūs bei nuolatos stebėti eismą ir juos supančią aplinką. Šiais laikais tai daryti jau padeda ir sunkvežimiuose įmontuotos saugos sistemos, pavyzdžiui, prie priekinio stiklo montuojama maža kamera, stebinti kelią ir padedanti fiksuoti, kaip vairuotojas laikosi važiavimo juostos. Kitas pavyzdys – vairuotojo dėmesį atkreipianti sistema, sekanti jo veiksmus: jei vairuotojas pavargęs ir neaktyvus – nejudina vairo, nestabdo ar nedidina greičio – sistema pradeda skleisti garsinį signalą“, – pasakoja F. Stahlberg.
F. Stahlberg pažymi, kad seni vilkikai vairuotojų darbą dar labiau apsunkina, kadangi juose pagalbinių technologijų dažniausiai nėra – tokiu atveju vairuotojai turi būti nuolat įsitempę, o ekonominis vairavimas priklauso tik nuo jų. Be to, kelių būklė ar oro sąlygos taip pat turi įtakos tiek vilkikui, tiek pačiam vairuotojui: pavyzdžiui, kuomet lauke karšta, o sunkvežimyje neįmontuotas oro kondicionierius, vairuotojai pavargsta daug greičiau.
Dar vienas iššūkis vilkikų vairuotojams – atvykimas į numatytą vietą laiku, kurį apsunkina ne tik intensyvus eismas, bet ir poilsio pertraukos, kurias vairuotojai privalo daryti po 4,5 valandų vairavimo. Žinoma, jos būtinos, nes priešingu atveju – per ilgai vairuojant – vairuotojo dėmesys sumažėja ir tikimybė sukelti avariją gerokai išauga. Visgi kartu derinamas nustatytas atvykimo laikas ir saugus vairavimas sukelia papildomų iššūkių vairuotojams.
Naujos kartos sunkvežimiai – nauji technologijų standartai
Pasak Pauliaus Kraučiūno, „Mercedes-Benz“ krovininių automobilių pardavimo Lietuvoje vadovo, į vilkikus diegiamos technologijos smarkiai keičiasi – instaliuojama vis daugiau sistemų, kurios asistuoja vairuotojui, lemia sunkvežimio ekonomiškumą bei mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
„Mercedes-Benz“ nuolat daug investuoja, kad gaminami vilkikai būtų visapusiškai ekonomiški: daug dėmesio skiriama tiek varikliams, pavarų dėžėms, tiek pagalbiniams agregatams – tai lemia ir mažesnę aplinkos taršą. Įmonė siekia, kad sunkvežimiai ne tik sunaudotų kuo mažiau degalų, bet ir kad vairuotojai bei kiti eismo dalyviai būtų saugūs, todėl diegiama daug saugumą užtikrinančių sistemų. Šie patikimi sunkvežimiai itin paklausūs – Lietuvoje šiems metams užsakyta jau daugiau kaip 2500 vienetų“, – teigia P. Kraučiūnas.
Vilkikuose montuojama PPC (angl. Predictive Powertrain Control) greičio kontrolės sistema, jungiama per GPS prietaisus – grįsta topografija, todėl identifikuoja įkalnes, nuokalnes ir automatiškai parenka tinkamą greitį tam, kad sunkvežimis būtų vairuojamas kuo ekonomiškiau. Ši technologija, derinama su vairuotojo įgūdžiais, gali padėti sutaupyti iki 15-20 proc. degalų.
Įvertinti, ar vairuotojas daro viską, kad vairuotų ekonomiškai ir mažintų degalų sąnaudas, padeda „FleetBoard“ telematikos sistema. „FleetBoard“ analizuoja vairavimo stilių realiu laiku ir gali iš karto pasiūlyti, kaip optimizuoti važiavimą. Ši sistema fiksuoja greitį, pedalo paspaudimo intensyvumą, stabdžių naudojimą ir kitus rodiklius. Tokiu būdu galima stebėti, ar mokymai vairuotojui davė naudą ir patarti, kaip galima pagerinti vairavimo įgūdžius.
Klaidos kelyje – dėl informacijos trūkumo
„Patirtis rodo, kad dauguma klaidų kelyje vyksta dėl vairuotojų informacijos ir įgūdžių trūkumo, todėl jau daugiau kaip 10 metų kasmet nuolatos rengiame mokymus su vairavimo instruktoriais Lietuvoje, o vieną kartą per metus vyksta ir „Drivers Road Show“ mokymai su „Mercedes-Benz“ instruktoriais iš Vokietijos, kurių metu vairuotojai mokomi naudotis naujomis sunkvežimiuose įdiegtomis technologijomis. Svarbu pabrėžti, kad ekonominiam ir saugiam vairavimui įtakos turi ne tik technologijos, bet ir patys vairuotojai, todėl pagrindinis mokymų tikslas – supažindinti vairuotojus su ekonominio vairavimo standartais”, – sako P. Kraučiūnas.
Paprastai „Drivers Road Show“ mokymų metu Lietuvoje viename vilkike vairavimo instruktorius apmoko 5 vairuotojus. Kiekvienam iš jų skiriama po 20 min, kurių visiškai pakanka pagrindinei informacijai gauti. Iš viso mokymai trunka 5 dienas, per kurias ekonominio vairavimo standartų išmokoma bent 50 vairuotojų. Vis dėlto po 2-3 mėn. šiuos trumpus mokymus patartina pakartoti, siekiant, kad pateiktą informaciją vairuotojai visiškai įsisavintų.
Pasak ekspertų, žinių įsisavinimui didelės įtakos turi ir pačių vairuotojų nusiteikimas bei motyvacija. Dažnas vairuotojas įsitikinęs, kad ekonomiškas vairavimas yra lėtas vairavimas, tačiau tai – mitas. Todėl svarbu, kad vairuotojai būtų atviri pokyčiams ir norėtų mokytis, nes tai yra pirmas žingsnis sėkmingam ekonominio vairavimo įgūdžių lavinimui.
