Vilniaus miesto tarybai pasiūlyta keisti dviejų vietinės rinkliavos zonų tarifus: raudonosios zonos – iš 0,9 euro į 1,5 euro už valandos stovėjimą ir mėlynosios zonos – iš 1,8 euro į 2,5 euro už valandos stovėjimą. Galutinis sprendimas bus priimtas kitame tarybos posėdyje po svarstymų komitetuose.
Plės Mėlynąją zoną
Ketinama išplėsti mėlynąją zoną, į ją įtraukiant šiuo metu raudonojoje rinkliavos zonoje esančias B.Radvilaitės, Islandijos, Vilniaus, Liejyklos, Totorių, L.Stuokos–Gucevičiaus, Pilies, Šv. Jono, Dominikonų, Benediktinių, Labdarių gatves ir S.Daukanto aikštę.
Vilniaus miesto tarybai ketinama siūlyti keisti ir kitų rinkliavos zonų ribas. Žaliojoje zonoje esanti likusi Konstitucijos prospekto, Lvovo ir Linkmenų gatvių dalis būtų įtraukta į geltonąją zoną. Siekiant užtikrinti tolygų stovėjimo vietų apmokestinimą žalioji rinkliavos zona Naujamiestyje būtų išplėsta iki Panerių gatvės. Gyventojų patogumui, naujai apmokestintose stovėjimo vietose Raugyklos ir Šv. Stepono gatvėse suvienodinamos rinkliavos zonos – ten atsirastų geltonoji rinkliavos zona.
Siekiant užtikrinti tvarkingą automobilių statybą M.Dobužinskio gatvės ir Užupio dalyje būtų praplėstos geltonosios zonos ribos. Tuo tarpu Žvėryno rajonas, Vingio parko prieigos, bei netoli „Siemens“ arenos esanti Geležinio Vilko gatvės dalis ir kitos aplinkinės gatvės būtų įtraukta į žaliąją rinkliavos zoną. Joje valanda stovėjimo kainuoja 0,3 euro.
Vietos nuolat užimtos
Anot R.Šimašiaus, pagal turimus skaičiavimus, net 92 proc. visų automobilių stovėjimo vietų Senamiestyje būna nuolat užimtos. Tad rasti vietą atvažiavus trumpam yra išties sunku. „Tikslas – kad visi atvažiavę rastų sau vietą, o ne gyva eilė, o kaina būtų stabdys. Kita vertus, norime padaryti, kad kaina nebūtų per brangi tiems, kurie automobilius statytų šalia Senamiesčio, dėl to numatoma didinti stovėjimo vietų šalia Senamiesčio ir nedidinti kainos“, – teigė meras.
M.Gusarovienė antrina merui: „Akivaizdu, visi vilniečiai mato, kas darosi Senamiestyje darbo dieną. Pasistatyti automobilį iš pirmo karto nėra didelių galimybių. Pernai atlikome užimtumo analizę, apklausėme vairuotojus, kurie teigė, kad penki iš šešių vairuotojų iš karto neranda laisvos vietos. Tai jie važiuoja aplink Senamiestį, ieško laisvos vietos, tai užtrunka net iki 20 minučių. Važinėdami jie sudaro spūstis, teršia aplinką, kelia triukšmą ir visa kita.“
„Susisiekimo paslaugų“ direktorės teigimu, būtent kaina tampa tinkamu argumentu reguliuojant srautus ypatingose miestų dalyse, tokia patirtimi remiasi ir užsienio mokslininkai bei miestai. O galintys susimokėti už stovėjimą žmonės atvažiuoja ir susimoka, tačiau jie norėtų tą vietą be didelio vargo rasti.
„Senamiestyje mes skatiname trumpalaikį parkavimą, o ne ilgalaikį nuo ryto iki vakaro. Senamiesčio gyventojai turi metinius leidimus, kurie pakankamai pigūs, išduodami lengvatinėmis sąlygomis. Gyventojams kainos nėra peržiūrimos“, – teigė M.Gusarovienė.
Be to, Vilniuje suteikta galimybė mokėti ir už 10, 20 minučių ar pusvalandį, tad nebūtina iš karto susimokėti už valandą.
Rygoje ir Taline vis tiek brangiau
Rygoje pirma valanda stovėjimo Senamiestyje 5 eurus, o kiekviena papildoma valanda – 8 eurus.
Šalia Senamiesčio turėtų būti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, nors ir dabar, M.Gusarovienės teigimu, Upės, Žvejų gatvėse galima rasti vietos, o ten parkavimas kainuoja pigiau. Tačiau vairuotojai dažnai nori nuvažiuoti iki pat reikalingos įstaigos durų, nesivargindami nueiti kelis šimtus metrų pėsčiomis, pavažiuoti kelias stoteles viešuoju transportu ar miesto dviračiu.
Net ir pabranginus automobilių stovėjimą, Vilniaus kainos nepasieks Rygos ar Talino senamiesčių lygio. Rygoje pirma valanda stovėjimo Senamiestyje 5 eurus, o kiekviena papildoma valanda – 8 eurus. Latvijos sostinėje nuo 2013 m. pereita prie kompleksinio tarifo, kur kiekviena papildoma valanda kainuoja brangiau už pirmąją. Taline 2015 m. nuo 4,8 eurų už valandos stovėjimą Senamiestyje pereita prie 6 eurų už valandą rinkliavos tarifo.
Nauji rinkliavos nuostatai Vilniuje turėtų įsigalioti po galutinio tarybos sprendimo ir priimto teisės akto paskelbimo teisės aktų registre, tačiau ne anksčiau kaip vasario 1 d.
