Deflektometrinį presą prie pikapo prikabinęs ir po Baltupių rajoną važinėjęs Kelių tyrimo instituto jaunasis mokslininkas Martynas Karbočius nuramino smalsuolius, kad šis deflektometras nėra lazeris. Jis žalos asfalto dangai nedaro, nors garsai, kuriuos skleidžia – įspūdingi.
Pikapas su presu, važiuodamas gatve, periodiškai sustoja, gavęs kompiuterinės programos komandą. Tuomet ant asfalto nusileidžia išmanioji plokštė su davikliais, kurie netrukus matuoja krentančio preso sukeliamas vibracijas sluoksniuose. Taip galima gauti objektyvius duomenis, kurie asfalto sluoksniai ir kiek yra pažeisti, nes paviršinė apžiūra yra tik kosmetinė, ji nesuteikia jokios informacijos apie tai, kas akimi nematoma.
Tokiu būdu „Grinda“ ar kuri kita kelių priežiūros ar inžinerijos įmonė gali sudaryti prioritetinių gatvių, kuriose skubiai reikia taisyti dangą, sąrašą. Štai kaip atrodo tokie pasivažinėjimai:
Pasak „Grindos“ atstovo Egidijaus Steponavičiaus, įmonė iš rangovinės gatvių remonto darbus vykdančios organizacijos palaipsniui transformuojasi į intelektinių-inžinerinių paslaugų. Konkretus pavyzdys – „Grindos“ atliekamas kompleksinis Vilniaus miesto gatvių kokybinis tyrimas. Jis ne tik susistemina plika akimi matomas gatvių važiuojamosios dalies pažaidas, bet ir leidžia atlikti giluminių gatvės struktūrinių elementų „apžiūrą“. Suderinus abu metodus, galima sudėlioti išsamų Vilniaus gatvių pažaidų žemėlapį, prognozuoti gatvių dangos nusidėvėjimą ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais nustatyti gatvių remonto prioritetus bei būdus.
Rugpjūtį „Grinda“ kartu „Vilnius Tech“ tyrė Vilniaus miesto gatvių pagrindų būklę tose sostinės vietose, kur lazerinis skenavimas parodė didesnę nei vidutinę pažaidų koncentraciją. Buvo tiriamos 172 gatvių atkarpos, bendras ilgis – 515,5 km gatvių juostų.
Kaip veikia deflektometras
Tyrimai atliekami su krintančio svorio deflektometru, kuris matuoja betono ar asfalto dangos konstrukcijų reakciją į apkrovą:
- Ant apkrovos plokštės su 14 jutiklių metamas svarmuo; jo apkrova perduodama dangai, taip simuliuojant transporto priemonės / orlaivio rato dinaminę apkrovą.
- Smūgio metu dangos paviršius tampriai deformuojasi, o deformaciją (įlinkį) registruoja apkrovos plokštės jutikliai. Jutiklių išdėstymas skirtingu atstumu nuo apkrovos veikimo vietos leidžia nustatyti atskirų konstrukcijos sluoksnių (dangos, pagrindo sluoksnių, žemės sankasos) laikomąją gebą.
- Matavimai atliekami stovint, kas 25 m kiekvienoje gatvės juostoje. Našumas – 100 km per mėnesį; darbui su šia automatizuota įranga pakanka vieno žmogaus.
