Praėjusių metų pabaigoje atvėrus Vakarinio aplinkkelio trečiąją dalį, miestiečiai džiūgavo: iš centrinės dalies dingo didelė dalis tranzitinio ir sunkiojo transporto. Tačiau aplinkkelis toli gražu neišsprendė visų sostinės transporto problemų, o kai kuriose vietose jas netgi pagilino – po jo atidarymo persiskirsčius eismo srautams, kai kurios gatvės, anksčiau buvusios laisvais koridoriais, tapo užgrūstos.
Vos po aplinkkelio atidarymo sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad ši itin svarbi miestui atkarpa – dar nebaigta. Norint visiškai išnaudoti aplinkkelio funkcionalumą, reikia nutiesti ne vieną naują gatvę. Pirmieji darbai jau pradėti – 4–6 eismo juostas turinčios Mykolo Lietuvio ir Šiaurinės gatvės Vilniaus tinklą turėtų papildyti jau 2019–2020 metais, panašiais metais turėtų būti baigtas Vilniaus Pietinis aplinkkelis, sujungsiantis Minsko plentą su Vakariniu aplinkkeliu. O kas toliau?
Prioritetas – Šiaurinė gatvė
Pagal parengtą preliminarų projektą, iki 2020-ųjų metų bus nutiesta visiškai nauja gatvė Vilniuje – Šiaurinė gatvė. Tiksliau, pirmas jos etapas, sujungsiantis Vakarinį aplinkkelį su Ukmergės g.
„Baigus įgyvendinti Šiaurinės gatvės I etapo, nuo miesto ribos iki Ukmergės gatvės, projektą, planuojama tiesti Šiaurinę gatvę iki Žirmūnų“, – komentavo Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas.
Iki 2018 metų planuojama baigti rengti Šiaurinės gatvės I etapo statybos projektą, o visiškai ji įrengta bus iki 2020-ųjų. Darbus gerokai prailgina ir kiek apsunkina tai, jog gatvės trasoje yra aukštos įtampos (110 kV) elektros perdavimo linija, o dalis sklypų – privatūs, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė turės išpirkti rengiant paėmimo visuomenės reikmėms projektus.
„Kol nėra parengtas techninis projektas ir neišpirkti žemės sklypai, esantys gatvės atkarpoje, negalime įvardyti preliminarios objekto sąmatos ir finansavimo šaltinių“, – projekto kainos atskleisti negalėjo A.Visockas.
Bet tai – tik pirmasis Šiaurinės gatvės statybų etapas, kuris turėtų gerokai palengvinti Justiniškių, Pašilaičių ir aplinkinių rajonų gyventojų susisiekimą. Kitų rajonų eilė ateis vėliau.
Sodų teritorijos prie Geležinio Vilko g. – pagrindinė problema, jeigu kalbėtume apie antrą Šiaurinės gatvės etapą.
Į Pilaitę – klaustukas
Baigus įgyvendinti pirmąjį Šiaurinės gatvės etapą nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės g., planuojama ją pratęsti nuo Ukmergės g. iki Žirmūnų g., o kitoje pusėje – nuo Vakarinio aplinkkelio iki Pilaitės pr.
Kalbėdamas apie planuojamą Šiaurinės g. dalį iki Žirmūnų, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis buvo optimistiškas: vienintelė problema yra sodų teritorijos aplink Geležinio Vilko g., kurias tektų išpirkti.
„Sodų teritorijos prie Geležinio Vilko g. – pagrindinė problema, jeigu kalbėtume apie antrą Šiaurinės gatvės etapą. Daugiau ten viskas telpa – turėtų būti 6 eismo juostos. Pirmaeilis tos gatvės tikslas yra galimybė iš vakarinių rajonų gyventojams lengviau patekti į aplinkkelį, o antroji užduotis – perimti krūvį iš Ozo gatvės“, – aiškino M.Pakalnis.
Jis pridūrė, kad kiekviena nauja gatvė paspartina miesto plėtrą, tad aplink Šiaurinę gatvę, kur šiandien išsidėstę daugybė Vilniaus gyvenamųjų rajonų, būtų galima tikėtis naujų investicijų.
Kalbėdamas apie Šiaurinės gatvės pratęsimą kita kryptimi, Pilaitės link, miesto vyriausiasis architektas nebuvo toks užtikrintas – ši atkarpa turėtų eiti per Vilniaus rajono teritoriją, o šios atstovai kol kas nėra nusiteikę teigiamai.
„Vilniaus rajono savivaldybė nepritaria Šiaurinės gatvės pratęsimui iki Pilaitės šiaurinės dalies – ji įsivaizduoja, kad ta gatvė nereikalinga. Ji nėra numatyta ir rajono savivaldybės parengtame savivaldybės dalies bendrajame plane“, – sakė M.Pakalnis. Pagal rajono savivaldybės planą, toje vietoje įmanoma tik D kategorijos gatvė – siaura atkarpa, skirta tik privažiavimui prie konkrečių objektų ir jokiais būdais netinkama tranzitiniam eismui. Šiaurinė gatvė, pagal dabartinį planą, būtų B kategorijos – greito eismo, skirta susisiekimui tarp miesto funkcinių zonų.
„Dabar derinamės su Vilniaus rajonu, tad vyksta diskusijos“, – taško dar nedėjo architektas.
Tačiau sparčiausiai augančio Vilniaus rajono Pilaitės gyventojams gerą žinią jis turi – pietinis privažiavimas čia numatytas. Tai būtų apie 2,4 km ilgio Taurupės gatvė, kuri pratęstų L.Asanavičiūtės g. nuo Karoliniškių Pilaitės link.
Pietinis privažiavimas nuo Pilaitės iki Gudelių pradėtas planuoti dar sovietmečiu. Ten Pilaitės gyventojai gautų dar vieną išvažiavimą į aplinkkelį
„Pietinis privažiavimas nuo Pilaitės iki Gudelių pradėtas planuoti dar sovietmečiu. Ten Pilaitės gyventojai gautų dar vieną išvažiavimą į aplinkkelį, jiems būtų patogiau pasiekti pietinius rajonus“, – aiškino M.Pakalnis.
Jis pabrėžė, kad tai – ilgamečiai projektai. Iki 2020-ųjų Vilniuje turėtų atsirasti išasfaltuota M.Lietuvio gatvė ir visiškai naujos Santaros (Santariškėse), Šiaurinės g. I etapas bei pabaigtas Pietinis Aplinkkelis. Įgyvendinus šiuos, bus sprendžiamas likusių Šiaurinės g. etapų bei susisiekimo su Pilaitės rajonu likimas, tačiau šių rezultatų laukti galima tik 2023–2025 metais.
Naujas tiltas per Nerį – abejotinas
Vilniaus bendrajame plane yra numatytas ir naujas tiltas per Nerį, kuris sujungtų Nemenčinės plentą su Žaliųjų ežerų gatve. Įrengus tokį statinį, tikėtinas didelis eismo srauto išaugimas abiejose gatvėse, tačiau M.Pakalnis tikino to nedramatizuojantis.
„Tiltas būtų skirtas labiau ne srauto nutraukimui nuo Nemenčinės plento, bet atvirkščiai – papildomo kelio Žaliųjų ežerų apylinkių gyventojams. Anksčiau tai buvo numatyta kaip viena iš miesto aplinkkelių sistemos dalių, tačiau dabar taip nebūtų. Tranzitinis srautas ten yra minimalus, tad ir Žaliųjų ežerų gatvės nereikėtų platinti“, – dėstė Vilniaus vyriausiasis architektas.
Jis pabrėžė, kad tokia atkarpa nėra pirmaeilis uždavinys, tačiau kada nors ateityje tokios kelio atkarpos gali prireikti.
„Buvo nagrinėtos alternatyvos, kad galbūt to tilto ir nereikia. Bet ką tai reikštų? Mes užstatytume tą koridorių, kuris šiandien yra tarsi rezervuotas naujai gatvei, o jo sunaikinimas visada yra praradimas miestui“, – aiškino M.Pakalnis.
