Vyriausiasis savivaldybės inžinierius Antonas Nikitinas tvirtino, kad vadovaujantis šiais principais, jau vykdomi tiek suplanuoti darbai, taip pat tikrinami visi nauji projektai. Anot jo, dokumentas rengtas metus, bet „vis dar nėra tobulas“, tad bus nuolat tobulinamas.
„Dvylika principų yra tokie, mes juos jau pradedame taikyti, mes juos jau taikome darydami savo darbus mieste. Nebūtinai visi turi atitikti – jei atsitinka taip ,kad kuris nors punktas neatitinka, pasižymime raudonai (...), jei nepavyksta, turime išdiskutuoti ir pasižymėti, kodėl nepavyko ir kaip padaryti, kad kitą kartą pavyktų“, – ketvirtadienį naujovėms pristatyti skirtame renginyje sakė A.Nikitinas.
Anot jo, projektuojant gatves dėmesys skiriamas medžiams, jų išsaugojimui ir sodinimui, taip pat tam, kad medžiai ir krūmai atsirastų tarp automobilių ir pėsčiųjų taip sukuriant apsaugą nuo vandens, triukšmo.
„Trečiasis principas – važiuojamosios dalis be perteklinio asfalto. Šis principas kelia daug diskusijų jau ir šiandien, tuo metu, kai mes siauriname eismo juostų plotį. Nepainiokime, kad siauriname gatves, nes gatve mes laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų“, – kalbėjo A.Nikintinas.
Specialisto teigimu, šiuo metu projektuojant ir tvarkant sostinės gatves, važiuojamoji dalis tranzitinėse gatvėse siaurinama iki minimalaus 3 metrų pločio lengviesiems automobiliams, viešajam transportui paliekamos šiek tiek platesnės juostos.
„Sutaupome erdvės, ir ją galime skirti kitiems dalyviams– pėstiesiems, dviratininkams, galų gale, labai svarbu, – galime skirti vietos parkavimo vietoms“, – teigė A.Nikitinas.
Dar vienas principas – mažinamos sankryžos, sukimo spinduliai iki minimalių reikalavimų.
Dar vienas principas – mažinamos sankryžos, sukimo spinduliai iki minimalių reikalavimų.
„Tai tiesiogiai susiję su eismo saugumu. Sankryžos yra viena iš esminių vietų, kur įvyksta eismo įvykiai, turime suvokti, kad jose greitis turi būti toks, kad būtų visiems saugu. Visas pasaulis nuo Amerikos iki Britanijos, nuo Olandijos iki netgi Maksvos supranta, kad per didelės sankryžos, per dideli spinduliai daro neigiamą įtaką eismo saugumui. Mes turime skirti tik tiek, kiek būtina ten važiuojančiam transportui“, – paaiškino jis.
Pasak savivaldybės atstovo, pėsčiųjų perėjimai, vadovaujantis naujomis taisyklėmis, įrengiami tankiau, perėjose siekiama užtikrinti pėsčiųjų pirmumą, parenkamas šilto šviesos spektro apšvietimas, jis įrengiamas taip, kad jis apšviestų pėsčiųjų takus, perėjas.
Savivaldybė taip pat skelbia siekianti, jog visi gatvės elementai, t.y. apšvietimo ir kelio ženklų stulpai, turės būti juodi, esami stulpai perdažomi, kai jie trukdo pėsčiųjų ar dviračių eismui, jų išvis atsisakoma. Pasak jo, šis principas įvestas įvertinus Vakarų Europos praktiką infrastruktūrą dažyti tamsia žalia ar juoda spalva.
„Kitas svarbus dalykas – juoda spalva suteikia architektūriškumo, ritmo, labai gerai parodo, kur stulpai stovi ne vietoje, jie tampa pastebimesni. Tai tampa mums priekaištu prieš pakeičiant stulpo spalvą pagalvoti, ar jis yra būtinas“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
A.Nikitinas teigia, kad vadovaujantis techniniais reglamentais, įvažiavimai į lėtesnio eismo gatves, gyvenamąsias zonas, turi būti „pakelti“ iki pėsčiųjų lygio, ties įvažiavimais bus įrengiama tokia pat danga, kaip ir pėsčiųjų ar dviračių takų, pavyzdžiui, trinkelės. Čia bus teikiamas prioritetas pėsčiųjų ir dviračių eismui.
Jis taip pat pažymėjo, kad visose gatvėse, kuriose greitis ribojamas iki 30 km/h ir 50 km/h, taip pat gyvenamosiose zonose su 20 km/h greičiu galėtų atsirasti lygiagrečiai gatvei įrengtos automobilių stovėjimo vietos, jas grupuojant po dvi-tris ir atskiriant žaliosiomis salelėmis.
Numatyta, jog gali būti įrengiamos skirtingos gatvių dangos, atspindint „charakterį ir judėjimo pobūdį“, t.y. visoje gatvėje jos ne būtinai turi būti vienodos, bet galėtų išryškinti, pavyzdžiui, vietas prie lauko kavinių, tačiau kartu neturėtų ir itin išsiskirti iš bendro konteksto.
„Kitas svarbus punktas – vizualinė švara, laisvė nuo perteklinių elementų. Tai reiškia, kad kiekvienoje gatvėje kiekvieną kartą turime patikrinti, ar elementai nedubliuoja vieni kitų, ar mes galime ko nors atsisakyti (...), techninių šaligatvių atsisakome ten, kur jų nereikia“, – kalbėjo A.Nikitinas.
Savivaldybė taip pat keičia įprastines metalines tvoreles krūmais. Principu „gatvės metras šeimininkams“ pastatų savininkai skatinami rūpintis ir puošti viešąsias erdves prie pastatų fasadų, padėti gėles su vazonais, suoliukus ar panašiai – principuose detalizuojama, kokie tai gali būti elementai.
Savivaldybė žada teikti konsultacijas projektuotojams, rengti mokymus, kad nustatytas standartas būtų suprantamas vienodai, taip pat žada inicijuoti reikiamus teisės aktų pakeitimus.
