2005-ųjų vasarą pradėtas, o 2006 metų rugsėjį atidarytas Vilniaus Senamiesčio pietinis aplinkkelis leidžia aplenkti dalį sostinės Senamiesčio. Aplinkkelis sujungė P.Višinskio ir Aušros vartų gatves.
Vienas pastatas nebuvo išpirktas
Nors atkarpa nėra ilga, vos 1,09 km, ji pagerino važiavimą norintiems nesisukinėti Senamiesčio gatvelėmis. Aplinkkelio vaizdą gadina tik išsikišęs pastatas, kurio prieš statybos darbų pradžią Vilniaus savivaldybei nepavyko išpirkti ir nugriauti.
Pastatas stovi ant valstybinės žemės, bet jo paties savininkas yra Milvydas Juškauskas, su kuriuo jau apie dešimt metų bendros kalbos neranda Vilniaus savivaldybė. 2005-ųjų rugsėjį šiame pastate kilo gaisras. Tuomet buvo įtariama, kad jį sukėlė padegėjai.
Aplinkkelis jau buvo pradėtas statyti, tačiau ties M.Juškauskui priklausančiu pastatu darbai strigo. Tuomet miesto valdininkai piktinosi, kad už keletą beverčių statinių M.Juškauskas reikalauja milijono litų, kai už visus kitus aplinkkeliui trukdžiusius gamybinius statinius Gervėčių, Lapų ir Rasų gatvėse sostinės valdžia sumokėjo iš viso 900 tūkst. Lt.
Kelias praplatintas tik tuomet, kai nugriuvo dalis pastato
Tačiau nei gaisrai, nei pokalbiai su M.Juškausku nieko nepakeitė. Aplinkkelis buvo baigtas, tik ties pastatu susiaurėjo važiuojant į miesto pusę. Tik neseniai šioje vietoje kelias praplatintas, nes nugriuvo dalis pastato.
Vilniaus savivaldybė tvirtina mėginusi įvairius būdus įkalbėti M.Juškauską, kad jis pagaliau sutiktų šiuos pastatus nugriauti, tačiau vis nesėkmingai. 2007 metų pavasarį atrodė, kad visos kliūtys jau įveiktos.
Tuomet laikraščiui „15min“ savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas teigė, jog po ilgų savivaldybės derybų su vilniečiu verslininku M.Juškausku, jam priklausantis apgriuvęs pastatas bus nugriautas, o kelias išplatintas. Ir pinigų esą savivaldybė nemokės – kaip kompensaciją M.Juškauskas turėjo gauti keliasdešimt arų žemės šalia. Tuomet ir pats verslininkas patvirtino šią informaciją.
Darbai turėjo prasidėti po kelių mėnesių, tačiau nuo 2007 metų balandžio niekas nepasikeitė. Pastatai vis dar yra M.Juškausko nuosavybė.
Parašo nėra
Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, galutinio parašo, kad M.Juškauskas sutinka perduoti šiuos statinius miestui, nėra.
„Vis iškildavo naujos, papildomos sąlygos, kurios tampa mums neįmanomos arba nesolidžios. Todėl pastaruoju metu svarstėme pradėti poėmio visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau iškilo didžiulis netikėtumas, kad yra įstatymo problemų – teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kaip paimti visuomenės reikmėms pastatą. Su žeme viskas aišku“, – sakė A.Zuokas.
Mero teigimu, situacija šiek tiek pagerėjo, kai dalis to pastato nugriuvo, tuomet savivaldybės tarnybos, nelikus kliuvinio, praplatino šią gatvės dalį: „Šiandien turime patogesnę gatvę, nei buvo anksčiau. Nebėra to aštraus išsikišusio kampo. Tai dar nėra gatvė, atitinkantis visus standartus ir parametrus, bet ir nėra taip, kad galėjo kilti avarinė situacija, jeigu vairuotojas būtų neatidus.“
Su savininku susikalbėti negalime, jis iš viso nebesikalba. O net ir jeigu įvardins sumą, tai ji bus tikrai neprotinga, kaip jis paprastai ir darydavo. Todėl mes neturime kitos išeities, kaip tik imti visuomenės poreikiams ir atlikti visas teisės aktuose nustatytas procedūras pagal Žemės įstatymą, – tvirtino R.Rudukienė.
Kaip 15min.lt sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė, vilties susitarti su M.Juškausku nebėra, todėl nuspręsta pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
„Su savininku susikalbėti negalime, jis iš viso nebesikalba. O net ir jeigu įvardins sumą, tai ji bus tikrai neprotinga, kaip jis paprastai ir darydavo. Todėl mes neturime kitos išeities, kaip tik imti visuomenės poreikiams ir atlikti visas teisės aktuose nustatytas procedūras pagal Žemės įstatymą, nors jis neturi nei žemės nuomos, nei žemės nuosavybės šiame sklype“, – tvirtino R.Rudukienė.
Nebegalės naudotis žeme
Pasak Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos, bus nutraukta naudojimosi žeme teisė, o už statinį jo šeimininkui bus atlyginta pagal įstatymą. R.Rudukienė pripažino, kad įstatyme nėra aiškiai reglamentuota procedūra, kai paimamas tik statinys, nors jis ir stovi ant žemės.
„Todėl mes remsimės Žemės įstatymu, Nacionalinė žemės tarnyba nutrauks naudojimosi žeme teisę ir tada turto vertintojai įvertins pastatą. Jeigu savininkas nesutiks su ta verte, tuomet eisime į teismą“, – sakė savivaldybės atstovė.
Teismas turės pripažinti, ar paėmimas visuomenės poreikiams yra šitoje vietoje būtinas. „Tuomet mes galime jau vykdyti statybos darbus, pabaigti pietinį Senamiesčio aplinkkelį, o dėl vertės bylinėtis ilgai“, – teigė R.Rudukienė, pabrėždama, kad galutinio visų instancijų teismų sprendimo laukti nereikės.
Šiandien turime patogesnę gatvę, nei buvo anksčiau. Nebėra to aštraus išsikišusio kampo. Tai dar nėra gatvė, atitinkantis visus standartus ir parametrus, bet ir nėra taip, kad galėjo kilti avarinė situacija, jeigu vairuotojas būtų neatidus, – kalbėjo Artūras Zuokas.
Šis namas, trukdantis pabaigti Vilniui būtiną kelią, nėra vienintelė kliūtis tiesiant naujus aplinkkelius ar gatves.
Statant miesto pietinį aplinkkelį (Tūkstantmečio gatvę) Vilniaus savivaldybei teko vargti su Vandentiekio gatvėje gyvenančiu Laimūnu Rožuku.
Vakarinis aplinkkelis irgi stringa
Dabar panašių situacijų yra ir vakarinio aplinkkelio teritorijoje. Kaip teigė R.Rudukienė, aplinkkelis sostinei labai reikalingas, tačiau dėl tų sklypų, su kurių savininkais nepavyko susitarti, tik dabar einama į teismus – procedūros yra itin ilgos ir sudėtingos.
„Turtas būna įkeistas, firmos bankrutuoja, tenka gauti iš visų suinteresuotų pusių sutikimus, o visi vilkina atsakyti, duoti sutikimus, todėl labai stringame“, – skundėsi R.Rudukienė.
Vilniaus savivaldybė, anot Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos, tėra tarpininkė, kuri privalo sumokėti už išperkamą turtą, nors pati nerengia turto paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemė taip pat jai nepriklauso.
Kiek M.Juškauskas nori gauti už savo statinius šalia pietinio Senamiesčio aplinkkelio, dabar nežino ir pati savivaldybė. Anksčiau jo nurodomos sumos kartais skirdavosi net 50 kartų palyginti su rinkos verte.
