„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilniaus vakarinio aplinkkelio užkulisiai: sklypų savininkai susižėrė 8 milijonus eurų

Vilniaus vakarinis aplinkkelis atidaromas automobiliams. Vairuotojai spėlioja, kaip ši gatvė pakeis eismą sostinėje, kur spūstys išsisklaidys, o kur formuosis dar ilgesnės. Tačiau aplinkkelis galbūt galėjo būti pastatytas anksčiau ir kainuoti kiek pigiau, jeigu nebūtų tekę išpirkinėti aplinkkelio teritorijoje išdalintos žemės. Galbūt tų pinigų būtų užtekę viadukui į Ukmergės g., taip išvengiant čia pastatyto šviesoforo.
Baigiamas tiesti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas
Baigiamas tiesti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Pirmosios dvi vakarinio aplinkkelio atkarpos nutiestos 2008–2013 metais. Nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. darbai vyko 2008–2011 metais, baigti 2011 metų sausio 27 dieną. II etapas tiestas nuo 2011 birželio iki 2013 m. lapkričio 29 dienos. Tikėtasi, kad 2015 metais jau bus ir paskutinė, trečioji, atkarpa. Tačiau darbai kuriam laikui įstrigo.

21 hektaras, 32 savininkai

Viena iš priežasčių buvo ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams procesas. „Tiesiant vakarinį aplinkkelį Vilniaus miesto savivaldybė visuomenės poreikiams žemę paėmė iš 32 savininkų. Privatūs žemės sklypai, daugiau kaip 21 hektaras, buvo tik trečiame Vakarinio aplinkkelio etape“, – 15min informavo Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Dar 2007 metų birželį Vilniaus savivaldybė, rengdamasi įgyvendinti vakarinio aplinkkelio projektą, išplatino pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį „į aplinkkelio teritorijoje esančių žemės sklypų panaudojimo visuomenės reikmėms problemą“.

VIDEO: Vilniaus vakarinis aplinkkelis iš aukštai

Tuomet teigta, kad savivaldybei belieka apgailestauti, jog „nepaisant 2005 metais patvirtinto aplinkkelio teritorijos detalaus plano, šio tarptautiniu mastu svarbaus kelio teritorijoje tebėra atkuriamos žemės nuosavybės teisės“. Sugrąžintų žemės sklypų išpirkimas buvo pavadintas stabdančiu pasirengimą kelio tiesimui.

„Pažymėtina, kad po to, kai Vilniaus miesto taryba patvirtino Vakarinio aplinkkelio detalųjį planą ir tiksliai nustatė būsimo kelio teritoriją, joje savininkams buvo sugrąžinta dar 16 žemės sklypų, ir žemės grąžinimo procesas toliau tęsiamas“, – teigta 2007 metų pranešime.

Jau kainavo 8 mln. eurų

Vėliau ne kartą sostinės savivaldybė skundėsi, kad pinigų žemės išpirkimui trūksta, pagalbos kreiptasi į Vyriausybę.

Vilniaus miesto savivaldybė už visuomenės poreikiams paimtą žemę savininkams yra sumokėjusi daugiau kaip 8 mln. eurų. Šiuo metu dar nėra baigtos atsiskaitymo procedūros su kai kuriais žemės savininkais, – sakė V.Pauža.

21 hektaras žemės, esančios vakarinio aplinkkelio trečiojoje atkarpoje, savivaldybei kainavo jau daugiau nei 8 mln. eurų.

„Vilniaus miesto savivaldybė už visuomenės poreikiams paimtą žemę savininkams yra sumokėjusi daugiau kaip 8 mln. eurų. Šiuo metu dar nėra baigtos atsiskaitymo procedūros su kai kuriais žemės savininkais, nes vyksta teisminiai ginčai dėl atlygio dydžio. Savivaldybė tikisi už žemės paėmimą gauti apie 8,5 mln. eurų kompensaciją iš Europos Sąjungos“, – sakė V.Pauža.

Viso Vilniaus vakarinio aplinkkelio kaina siekia apie 248 mln. eurų, paskutinio etapo – 106,9 mln. eurų. Atrodytų, 8 mln. eurų žemės išpirkimui yra labai nedidelė suma, tačiau galbūt tiek užtektų dar vienam viadukui, kuris sujungtų aplinkkelį su Ukmergės gatve. Nes čia aplinkkelis baigiasi šviesoforu, kuris kėlė diskusijas tarp vairuotojų dar aplinkkelio neatidarius.

V.Paužos teigimu, statybos leidimas vakarinio aplinkkelio III etapui buvo išduotas 2015 m. liepos 1 dieną.

„Vakariniame aplinkkelyje eismas organizuojamas nepertraukiamai, o jo nuvažiavimai su Ukmergės g. yra reguliuojami šviesoforu. Šis sprendimas priimtas detaliuoju planu, patvirtintu dar 2005 metais“, – aiškino savivaldybės departamento direktorius.

Apie tai, kas ir kodėl nusprendė jau suplanuoto vakarinio aplinkkelio teritorijoje atkurti žemės nuosavybės teises, jau nekalbama. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios viršininku 2006–2008 metais buvo Alfonsas Macaitis, pastaraisiais metais dirbęs kadenciją baigusio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus patarėju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs