Raudonojoje zonoje valanda stovėjimo nuo kovo 1 d. kainuoja 1,5 Eur (anksčiau – 0,9 Eur), o mėlynojoje – 2,5 Eur (buvo 1,8 Eur).
Pirmąją pavasario dieną taip pat gerokai išsiplėtė mokamo stovėjimo zonos. Pati brangiausia Vilniuje mėlynoji zona iš Vokiečių g., Rotušės bei Katedros prieigų išsiplėtė į didelę dalį senamiesčio: Vilniaus, Totorių, Liejyklos ir kitas gatves. Visas Žvėryno rajonas taip pat pažymėtas žaliąja zona, tačiau stovėjimas čia dar bent pusmetį išliks nemokamas.
Kartu su trumpalaikiu stovėjimu augo ir ilgalaikio parkingo kainos. Ypatingai pabrango metiniai leidimai elektromobiliams: iki šiol kainavę kiek daugiau nei 4 eurus, dabar jie kainuoja 40 Eur.
Telefonu už stovėjimą mokantys vairuotojai vasario 28 dieną gavo SMS žinutes su priminimais, kad kitą dieną brangsta stovėjimas mieste.
Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad visa surinkta rinkliava bus tikslingai panaudojama susisiekimo infrastruktūrai gerinti: stovėjimo aikštelių tvarkymui, parkavimo vietų tobulinimui, viešojo transporto sistemos ir dviračių infrastruktūros gerinimui ir kt.
„Susisiekimo paslaugų“ vadovė Modesta Gusarovienė teigė, kad dabartiniai rinkliavos dydžiai, išskyrus 2011-aisiais įvestą mėlynąją zoną, buvo keičiami tik 2005-aisiais. Įmonė teigia atlikusi stovėjimo vietų užimtumo analizę, kuri atskleidė, kad tik viena iš dešimties stovėjimo vietų sostinės mėlynojoje ir raudonojoje zonose yra neužimta ir dėl to automobilių statymas senamiestyje yra neefektyvus: vairuotojai per daug laiko praranda ieškodami laisvos stovėjimo vietos ir teršia orą bei lėtina eismą.
Nepaisant kainų padidėjimo, stovėjimas Vilniuje išliks pigiausias tarp Baltijos šalių sostinių. Latvijos sostinėje Rygoje pirma valanda stovėjimo senamiestyje kainuoja 5 eurus, o kiekviena papildoma valanda – 8 eurus, Taline už valandos stovėjimą senamiestyje tenka mokėti 6 eurus.
