Temą siūlykite gazas@15min.lt
„Esu matęs daug absurdiškų situacijų Lietuvos ir Vilniaus keliuose – bet tai, ką išvydau, galimai gerina visus neadekvatumo rekordus.
Akivaizdu, kad tai yra įprastas reginys stebint eismą didžiausioje Naujininkų sankryžoje. Žinoma, lengva kaltinti pėsčiuosius, bet šis kasdienis veiksmas, panašu, kad jiems tapo tiesiog priverstiniu įpročiu!
O priežastis paprasta – šviesoforas yra sureguliuotas taip, kad dienos metu susirenka apie 30–40 žmonių, norinčių pereiti gatvę ir laukiančių, kol jiems užsidegs žalias šviesoforo signalas. O jis šviečia neaišku kokiomis kryptimis. Pėstieji – vaikai, moksleiviai, jaunos mamos, pensininkai ir visi kiti, tiesiog kerta sankryžą įstrižai. Ir taip daro ne vienas, kitas, o dauguma – vadinasi, su šia sankryža tikrai ne viskas yra gerai!
Tai apie kokį saugumą keliuose mes kalbame, kai viename didžiausių Vilniaus miegamųjų rajonų vyksta tokia betvarkė, kai per valandą gali nukentėti net šimtai žmonių!“, – pasipiktinimo neslėpė skaitytojas.
Permainos – po sankryžos rekonstrukcijos
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius teigia, kad rekonstravus šią sankryžą įskaitinių eismo įvykių sumažėjo. O rekonstruota ji dar prieš ketverius metus (2016 m.).
„Iki rekonstrukcijos (2011–2014 m.) sankryžoje per minėtą laikotarpį buvo fiksuojama nuo 12 iki 16 įskaitinių eismo įvykių, o 2016–2019 m. duomenimis, šis skaičius sumažėjo iki 4. Taigi, įskaitinių eismo įvykių, kuomet sužalojami žmonės, skaičius sankryžoje sumažėjo tris kartus.
Po rekonstrukcijos Dariaus ir Girėno g. – Šaltkalvių g. – Kapsų g. sankryžoje bendras pralaidumas piko metu padidėjo 42,4 proc. Anksčiau, kai įsijungus žaliam šviesoforo signalui dešinėje ėjo pėstieji, sukančios transporto priemonės privalėjo jas praleisti ir tik tuomet galėjo važiuoti. Praleidžiantys pėsčiuosius ir sukantys į dešinę automobiliai blokavo galimybę važiuoti tiesiai, dėl to žalia šviesoforo signalo trukmė buvo naudojama neefektyviai“, – teigia A.Apanovičius.
Anot jo, toks eismo reguliavimas, kai žalias šviesoforo signalas dega arba pėstiesiems, arba automobiliams, buvo suprojektuotas atsižvelgiant į ypač didelius pėsčiųjų srautus.
„Minėtoje sankryžoje piko metu praeina daugiau nei 1000 pėsčiųjų. Didelio pėsčiųjų eismo intensyvumo sankryžose toks eismo reguliavimas yra taikomas ir kitose valstybėse – JAV, Japonijoje, Olandijoje – taip pat ir Lietuvoje.
Analogiškai eismas organizuojamas ir sankryžoje prie Katedros (Gedimino pr. – T. Vrublevskio g., Antakalnio – Žolyno g. ir pan.), nes yra didelis pėsčiųjų intensyvumas ir įjungus žalią šviesą vienu metu ir pėstiesiems, ir transportui, nei užtikrinamas pėsčiųjų saugumas, nei tinkami transporto priemonių pralaidumo rodikliai“, – komentavo A.Apanovičius.