Kodėl „CityBee“ kartu su Lietuvos policija organizuoja šią „ekspoziciją“?
Kaip teigiama „CityBee“ pranešime, per metus eismo įvykiuose Lietuvoje nukenčia apie 3 tūkst. žmonių. Įvykių, kuriuose nukentėjusių nebuvo, skaičius – dar didesnis.
„Mūsų klientai per mėnesį atlieka apie 170 tūkst. kelionių, apie 50 iš jų patenka į mažesnius ar didesnius eismo įvykius. Dalies jų galima išvengti. Mes norime garsiai kalbėti apie šią temą, net jei tai kažkam ir nepatogu. Saugus elgesys kelyje atrodo milijoną kartų girdėta tema, tiek girdėta, kad pro vieną ausį ateina, pro kitą išeina. Toliau ieškosime kitokių būdų didinti eismo kultūros sąmoningumą Lietuvoje: garsiai, aštriai, jautriai – išmėginsime viską“, – rašoma pranešime.
Tai pirma tokia komunikacinė iniciatyva ir tikrai, kaip tikina jos sumanytojai, nepaskutinė.
„Mes kalbėsime, kalbėsime, kalbėsime, kol visiems atsibos. Ir tuomet, radę naują šviežią kampą, kalbėsime toliau. Mes toliau griežtai ir be pasigailėjimo laikysimės savo 0 proc. tolerancijos vairavimui išgėrus. Mes toliau realiu laiku informuosime klientus apie sudėtingas sąlygas kelyje, patarsime kaip elgtis. Mes toliau stebėsime ir drausminsime pastebėtus greitį viršijančius vairuotojus“, – tikina „CityBee“.
Toliau pateikiami „Kvailumo muziejaus“ eksponatų aprašymai.
Pirmasis – nežinomo „menininko“ (1971–2021), pavadintas „Maža vyno taurė“ (2021).
Kas įkvėpė šį kūrinį? Sudėtinga pasakyti… Galbūt menininkas buvo toks susireikšminęs, kad pagalvojo, jog moksliškai įrodytas alkoholio poveikis organizmui bei sulėtėjęs reakcijos laikas, priešingai nei visiems, jam negalioja?
O galbūt menininkas buvo ne vienas ir prie šio kūrinio prisidėjo pažįstamas, kuris atvirai nesureagavo ir išleido pamojuodamas ranka?
Visi supranta, kad neblaivus žmogus nesugeba priimti aiškių ir teisingų sprendimų. Tačiau ką jo blaivas protas veikė prieš tai?
Dar būdamas blaiviu protu žmogus turi pasirūpinti vairuotoju, kuris jį galės parvežti, ar žmogumi, kuris sugebės reaguoti į situaciją teisingai ir iškviesti pavežėją reikalingu momentu.
Jei tuo nepasirūpinama iš anksto, neblaivus protas gali nuspręsti, kad tu nori tapti „menininku“, kurio kraupus kūrinys atsidurs šioje atviroje galerijoje.
Antrasis taip pat nežinomo menininko, gimusio 1993 metais, eksponatas pavadintas „Seen“ (2021).
Kaip teigiama aprašyme, ši menininkė tikėjo savo gabumu daryti kelis darbus vienu metu. Kokia buvo lemtinga žinutė, kurią menininkė taip nekantravo perskaityti? Dar vienas pranešimas draugų susirašinėjime? O gal svarbus priminimas nuo vyro?
Kad ir kokia svarbi žinutė tai buvo, ekspertai sutaria, menininkė nesutaupė nei laiko, nei nuotaikos. Multitaskinimas kelyje malonių patirčių nepalieka.
Trečiasis eksponatas priklauso 1985 metais gimusiam nežinomam menininkui. Pavadintas jis – „Paspausiu ir spėsiu“ (2021).
Tikriausiai dažniausiai pasitaikanti kvailumo meno forma – greičio viršijimas.
Kiek kartų teko paspausti greičio pedalą užsidegus geltonai šviesoforo šviesai? O kiek kartų teko spaudžiant akseleratorių lenkti per ištisinę liniją? Prisimeni, kur skubėjai? Jei neprisimeni – turbūt ne taip ir verta.
Įkvėpimas šiai technikai įvairus: vieniems tai pyktis, agresija ar adrenalino troškimas, kitiems – mėginimas kompensuoti kitus trūkumus. O treti tiesiog nemoka planuoti laiko ir įsivaizduoja, kad tos kelios sutaupytos minutės viršijant greitį išspręs jų problemą.
Kalbant apie šį konkretų kūrinį menininkas nespėjo pasiekti kelionės tikslo.
