Siekiant įgyvendinti mikrojudumo strategiją, skatinti miestiečius ir svečius judėti tvariau, dar pernai centrinėje sostinės dalyje buvo įrengta 120 specialiai el. paspirtukams ir el. dviračiams pažymėtų stovėjimo vietų. Jose dalijimosi platformų paslaugomis besinaudojantys vairuotojai privalo palikti nuomojamus paspirtukus ir el. dviračius.
Naujos mikrojudumo transporto priemonių stovėjimo vietos atsirado – Žirmūnų, Paupio, Žvėryno mikrorajonuose, Saulėtekio al., Antakalnio bei Manufaktūrų gatvėse. Dėl augančio populiarumo, Šnipiškių, Naujamiesčio ir Užupio mikrorajonuose išplėstos praėjusiais metais įrengtos stovėjimo vietos.
Parkavimo vietos el. paspirtukams leidžia išvengti chaoso šaligatviuose
Gerinant el. paspirtukų ir kitų sostinės eisme dalyvaujančių dalyvių saugumą, Vilniaus miesto savivaldybė įvedė priemones, kurios sprendžia tvarkos problemas bei aiškiai apibrėžia jų naudojimo taisykles, kartu augina ir mikrojudumo priemonių kultūrą.
„Per pastaruosius metus įvesti griežtesni reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams atnešė pozityvių rezultatų. Miestas atrodo kur kas tvarkingiau, Senamiesčio šaligatviuose telpa visi eismo dalyviai, o gyventojai jaučiasi saugiau“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
A. Bužinskas priduria, kad matant teigiamus pokyčius centrinėje miesto dalyje buvo nuspręsta išplėsti privalomas parkavimo zonas ir į kitus mikrorajonus, taip siekiant kurti darnų ir saugų visų eismo dalyvių judėjimą mieste.
El. paspirtukų parkavimo vietų tik daugės
„Pirmosios parkavimosi vietos mikrojudumo transporto priemonėms pasiteisino – tvarkos sostinės gatvėse atsirado daugiau. Kadangi tokių stovėjimų vietų tik daugės, iki kitos artimiausios, nuvažiuoti užtruksite vos kelias minutes. El. paspirtukų parkavimo vietos planuojamos taip, kad viena nuo kitos būtų nutolusios apie 250–300 metrų atstumu. Stovėjimo zonai užsipildžius – statyti kitoje artimiausioje stovėjimo vietoje“, – pasakoja Jonas Damidavičius, JUDU Judumo transformacijos vadovas.
Bendradarbiaujant su paslaugų teikėjais yra vertinama reali el. paspirtukų naudotojų parkavimo situacija. Pagal tai, planuojama įrengti papildomas parkavimo vietas tankinant tinklą ten, kur yra didesnė paklausa.
El. paspirtukų ir el. dviračių parkingo vietos paženklintos specialiu stačiakampio formos žymėjimu, o jo viduryje – paspirtuko ir „P“ raidės simboliai. Kiekviena šių vietų talpina iki 10 paspirtukų, kuriuos yra privaloma palikti tvarkingai – statyti vertikaliai su lyg stovėjimo zona, kuo arčiau krašto arba šalia esančio el. paspirtuko.
Įvesti griežtesni ribojimai stabdo eismo įvykių skaičiaus augimą
„Nors el. paspirtukų skaičius eisme kasmet auga, pastebime, kad per pastaruosius trejus metus Lietuvoje eismo įvykių, kuriuose dalyvavo el. paspirtukų naudotojai, skaičius stabilizavosi ir svyruoja apie 200. Auganti ir auginama taisyklėmis kultūra bei tvarka stabdo eismo įvykių skaičiaus augimą. Tačiau svarbiausia užduotis saugumui – įvairių transporto rūšių suderinamumas eisme. Tiek el. paspirtukų vairuotojai, tiek pėstieji, automobilių vairuotojai ir kiti eismo dalyviai turi matyti vieni kitus ir elgtis atsakingai gatvėje“, – sakė LKPT viršininkas Vytautas Grašys.
V. Grašys priduria, kad įsibėgėjus elektrinių paspirtukų sezonui, Vilniuje suintensyvėjo jų eismas. Prevenciškai primena saugumo reikalavimus: elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – ne didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
