Vilnietis J.Uzialo turėjo omeny labai konkrečią – Naujasodžio – gatvę. Miesto pakraštyje, Naujakiemyje, esanti gatvė, kurią tiksliau būtų vadinti keliu, ten gyvenančių žmonių teigimu, yra tragiškos būklės.
„Tačiau mūsų seniūnė ir Vilniaus miesto savivaldybė taip nemano. Galbūt dėl to, kad niekada ten nebuvo... Spaudoje buvo pranešta, kad artimiausiu metu Jūs pats asmeniškai planuojate atvykti prie Vokės tilto, kurį planuota nugriauti. Kviečiame Jus pravažiuoti tuo pačiu Naujasodžio gatve, būsite pirmas žmogus iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuris galės įvertinti kelio būklę“, – rašė gyventojas.
Ne tik centre
Vilniaus meras tvirtina, kad šiemet dėmesio sulauks ne vien centrinės miesto dalies gatvės. R.Šimašiaus teigimu, tiek, kiek pernai buvo investuota į naujas gatves, naujo asfalto klojimą, jau seniai nėra buvę: pernai sostinės gatvių remontui iš nacionalinės Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta 11 mln. eurų, dar tiek pat skyrė Vilniaus savivaldybė.
Šiemet numatoma dar ketvirtadaliu daugiau asfaltavimo darbų ir tai esą pajus visų rajonų gyventojai – tiek centre, tiek atokesniuose miesto rajonuose. „Mano tikslas yra per kelerius metus padaryti, kad kelionė mieste taptų malonumu, nes dabar daug kam iššūkis – ar automobiliu, kai įstringi spūstyje, ar viešuoju transportu, kuris ne visada patogus, ar pėsčiomis, kur šaligatviai išklypę. Į visus tuos dalykus ir investuojame“, – 15min studijoje sakė R.Šimašius.
Šiemet planuojama įvairiose sostinės seniūnijose sutvarkyti apie 80 km gatvių, beveik 10 km iš jų žvyrkelių. Gyvenamosios aplinkos gerinimo programai ir saugaus eismo užtikrinimui šiemet skirta daugiau kaip 16 mln. eurų.
Ištisai asfaltuoti planuojama apie 80 gatvių atkarpų. Ilgiausios bus Verkių g. (nuo Žirmūnų g. – 2,5 km), Ozo g. (1,75 km), Eišiškių pl. (1,5 km), Pelesos ir Parko g. (po 1,2 km), Antakalnio g. (nuo žiedinės sankryžos iki Šilo tilto – 1,35 km). Visą sąrašą darbų galite rasti čia.
Tomo Černiausko paklaustas, kaip pasirenkamos gatvės ar jų atkarpos, kurios bus tvarkomos, nes peržiūrėjus patvirtintą sąrašą jam susidaro įspūdis, kad gatvės tvarkomos, asfaltuojamos tik dėl verslo įmonių, jog jų transportas galėtų patogiai važinėti.
Meras tikina, kad laikai, kai remontuojamos tos gatvės, kuriuose gyvena koks nors svarbus asmuo, Vilniuje praėjo ir neturėtų sugrįžti. „Yra keli kriterijai: automobilių ir viešojo transporto judėjimo intensyvumas ir gatvės dangos nusidėvėjimas. Kai kurias gatves tenka tvarkyti net jeigu duobių nesimato, bet asfalto sluoksnis suplonėjęs“, – sakė R.Šimašius.
Yra keli kriterijai: automobilių ir viešojo transporto judėjimo intensyvumas ir gatvės dangos nusidėvėjimas, – sakė R.Šimašius.
Jo teigimu, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais atlikta analizė, kurias sostinės gatves būtina tvarkyti nedelsiant.
Imsis sodų gatvių
Savivaldybė neretai sulaukia priekaištų ir dėl to, kad nesirūpinama sodų bendrijų gatvėmis. „Vilniaus miesto teritorijoje yra galybė sodų bei sodų bendrijų, kurios šiuo metu kaip ir niekam nepriklauso, ko nepasakysi apie surenkamus mokesčius. Bendrijų keliai netvarkomi, neremontuojami, žiemą nebarstomi, negreideriuojami.
Savivaldybė jų nepripažįsta kaip miesto teritorijos. Dauguma sodų bendrijų vis dar neturi miesto vandens bei nuotekų sistemų. Jau nekalbant apie aplinkos tvarkymą, priežiūrą, gatvių apšvietimą ir t.t. Tuo tarpu teritoriškai mes priklausome Vilniaus miestui ir mūsų pajamų mokesčio dalis gula į Vilniaus savivaldybės biudžetą. Norėjau paklausti, kuo mes esame blogesni už eilinį daugiabučių rajoną mieste ir kada situacija pagaliau keisis?“ – klausė Egidijus Demereckas.
Anot mero, bent jau gatvių tvarkymo sodų bendrijose artimiausių metu ketinama imtis: „Sodų bendrijas pradedame prižiūrėti, tarybos sprendimas priimtas, kad tranzitinės sodų bendrijų gatvės įtraukiamos į prižiūrimas.“
Planuoja Šiaurinę ir kitas gatves
Šiemet Vilniaus savivaldybė žada parengti bent kelis projektus, kuriuos beliks įgyvendinti ir eismo sąlygos dalyje miesto rajonų gerokai pagerės. Šių metų pabaigoje ketinama turėti Šiaurinės gatvės projektą ir pradėti pirmojo etapo statybos darbus. Į priekį juda ir M.Lietuvio gatvės projekto rengimas, ši gatvė sujungs vakarinį aplinkkelį su Molėtų plentu, pagal planą darbai turėtų nuo Šiaurinės gatvės atsilikti pusmečiu ar metais.
Savo eilės laukia ir Žirnių bei Liepkalnio gatvių sankryža, kurioje šiuo metu nuolat susidaro spūstys, jas didina iš Baltarusijos pusės važiuojantys vilkikai. Tikimasi, kad kelių lygių sankryža čia padės spręsti ir eismo, ir ekologijos problemas. Projektas baigiamas, vėliausiai kitų metų pradžioje savivaldybė skelbs konkursą.
Šiais metais permainų sulauks Pilaitės gyventojai, nuolat besiskundžiantys spūstimis Pilaitės prospekte, kadangi tai yra vienintelis pilaitiškių išvažiavimas į kitus miesto rajonus. Ketinama asfaltuoti Taurupės gatvę, kuria iš Pilaitės galima pasiekti vakarinį aplinkkelį ties L.Asanavičiūtės gatve. Dabar šiuo miško keliu važiuoti rizikuoja toli gražu ne visi. Suplanuota išasfaltuoti 1,9 km šio kelio, tai ilgiausia suplanuota šiemet asfaltuoti žvyrkelio atkarpa Vilniuje.
Dar vienas projektas, kurį turima omeny, bet kol kas sprendimai dėl jo nepriimami – iki dviejų eismo juostų susiaurėjusi Nemenčinės plento dalis. Anot mero, tai keturi kilometrai, o tada plentas vėl išplatėja iki keturių, bet jau Vilniaus rajono teritorijoje.
„Dėl Nemenčinės plento šnekamės su Kelių direkcija. Keturi kilometrai yra dvi eismo juostos, o toliau eina keturios. Tas Kelių direkcijos sprendimas už miesto ribos nutiesti keturias juostas, o mieste palikti dvi, rodo neapsižiūrėjimą – nelabai logiškas sprendimas“, – sakė R.Šimašius.
Reikia naujų tiltų
Mieste trūksta ir tiltų bei viadukų. Prieš savaitę kilęs sąmyšis dėl planuojamo griauti tilto per Vokės upę ties Kazbėjais privertė ir merą nuvykti jo apžiūrėti. Dar prieš tai meras sakė, kad situacija jam pakankamai aiški: kelininkai žiūri paprastai – jeigu tiltas avarinės būklės, jį reikia nugriauti ir pastatyti naują.
„Bet Šv. Onos bažnyčia irgi sena. Ir tas tiltas yra tam tikras paveldas, net jeigu ir neįtrauktas į paveldo sąrašus. Konstatuota, kad tiltas yra avarinės būklės ir važiuoti mašinomis juo pavojinga. Kviečiu žmones nerizikuoti ir negriauti užtvarų, nes gali baigtis liūdnai, su tuo negalima žaisti. Eismas turi būti uždarytas dėl saugumo, nors ne visi gyventojai tuo patenkinti, nes kol neįvyko nelaimė, gal neatrodo baisu. Bet tiltas turi būti paliktas dviratininkams ir pėstiesiems. Ir ieškome sprendimų, man priimtiniausias šalia pastatyti kitą tiltą, o šitą palikti pėstiesiems. Arba atstatyti tokį patį tiltą, kaip šis. Paskutinis variantas, kuris man nepriimtinas atrodo, – griauti šitą ir statyti betoninį“, – apie tiltą per Vokę 15min studijoje kalbėjo R.Šimašius.
Miestui trūksta ir tiltų – tiek viadukų, tiek tiltų per Nerį. Galvojama vieną tiltą pėstiesiems pastatyti nuo „Litexpo“ į Vingio parką. Apie naują pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką galvojama transporto žiede prie Lietuvos edukologijos universiteto.
Iš viso sostinėje yra daugiau kaip 1000 km asfaltuotų gatvių, apie 500 km žvyrkelių, taip pat nemažai akmenimis ir trinkelėmis grįstų gatvių.
