Prie jo prisidėjo ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos katedros profesorių doc. dr. Raimundas Junevičius, kuris projekte užima vyriausiojo inžinieriaus pareigas, VILNIUS TECH bakalauro studijas baigęs Gediminas Šiburskis, bagio „Krampus“ inžinierius–konstruktorius ir VILNIUS TECH doc. Donatas Andziulis, projekto dizaineris.
Transporto priemonė bagis – kuo ji išskirtinė?
Bagis (angl. buggy) – specialus sportinis lengvasis automobilis be kabinos, skirtas važiuoti labai raižyta vietove. VILNIUS TECH komandos kuriamame elektriniame-dyzeliniame hibridiniame bagyje „Krampus“ pritaikyta panaši technologija, kuri naudojama ir povandeniniuose laivuose. Bagis – varomas elektra, o dyzelinis generatorius naudojamas tik baterijų įkrovimui. Tokia komponuotė yra unikali tokio dydžio transporto priemonei.
„Šis pasirinkimas leido mums atsisakyti sunkios pavarų dėžės, perdavimo mazgų. Nenaudojant vidaus degimo variklio, bagį „Krampus“ bus galima naudoti tokioje aplinkoje, kur vidaus degimo variklis negali dirbti arba jo darbas yra pavojingas, pavyzdžiui tuneliuose, olose, aukštikalniuose“, – teigia D.Antanaitis.
Pasak projekto sumanytojo, visiškoje tyloje bagis gali veikti ir įprastomis sąlygos, kai važiuojama įprastomis vietovėmis, baterijų krovimas vyksta saugioje aplinkoje, generatoriaus darbas netrukdo operatoriams ir aplinkai.
Bagis „Krampus“ bus pritaikytas valdymui distanciniu būdu. Galutinis projekto komandos narių tikslas – transporto priemonę padaryti autonomine, t.y. tokia, kuri galėtų savarankiškai įveikti maršrutą bekelėje vietovėje.
„Taip bus galima išnaudoti bagio galimybes transportuojant krovinius ar kitą įrangą ten, kur žmonių dalyvavimas – pavojingas arba nereikalingas. Pavyzdžiui, stebint biologinį, radiacinį, cheminį užterštumą aplinkoje, ar ilgą laiką vykdant stebėjimą prie valstybės sienų, sekant nelegalią veiklą“, – sako Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Bagis „Krampus“ gali veikti vien tik elektra. Kai reikia papildyti baterijas, įjungiamas dyzelinis generatorius arba prie išorės elektros tinklų prijungiamos baterijos. Tokiu būdu bagis įgauna daugiau autonomijos, pailgėja jo važiavimo atstumas. Taip pat atsiranda galimybė rinktis energijos papildymą iš dviejų šaltinių: dyzelinio kuro arba išorės maitinimo.
Bagio „Krampus“ valdymas ir naudojimas
Nuo pat projektavimo pradžios komandos narių tikslas buvo sukurti kuo paprastesnio valdymo bagį. Vairuotojui nereikia perjunginėti pavarų, visas valdymas – skaitmenizuotas.
„Kai kurios „Krampus“ valdymo funkcijos bus atliekamos be žmogaus įsikišimo, jos bus užprogramuotos. Tai – būtina, norint, kad ateityje bagis galėtų būti visiškai autonominė transporto priemonė“, – pasakoja D.Antanaitis.
Pagrindinis projekto kūrėjų tikslas – bagį „Krampus“ pasiūlyti kaip įmanoma platesniam vartotojų ratui.
„Taikome į kalnakasybos industriją, aplinkosaugą, valstybės sienos apsaugą ir panašias sritis. Tas, kurioms reikia tylios, galinčios važiuoti ilgus atstumus transporto priemonės“, – teigia projekto sumanytojas.
Pasak D.Antanaičio, svarbios ir tos sritys, kuriose „Krampus“ platforma galėtų būti naudojama įvairios įrangos montavimui, pavyzdžiui, elektros optinės, įvairių išorės aplinkos matavimo įrangos. Dėl galingos baterijos ir hibridinio veikimo principo, bagis gali tiekti elektrą galingai sumontuotai įrangai.
Nepavykę projektai – kelias į sėkmę
Iš pradžių D. Antanaitis bandė kurti paprastus, komercinius bagius, skirtus specifinei aplinkai. Pirmieji bagiai buvo „MateQ“ (Military All Terrain Quad) – paprastas keturratis, kuris buvo sustiprintas ir pritaikytas karių, krovinių pervežimui bei „Famos“ (Fast Mortar Support) – perdarytas bagis, skirtas pervežti 81 mm minosvaidį su koviniu komplektu, suteikiant kariams greito perdislokavimo galimybes labai sunkiai pravažiuojamose vietovėse, vykdant savo padalinių paramą minosvaidžio ugnimi.
„Su šiais projektas 2016 m. dalyvavome Paryžiaus parodoje „Eurosatory“. Jos metu pastebėjome didelį susidomėjimą platforma, tačiau turėjome pripažinti, kad rekreacinių bagių perdarymas specifinei aplinkai nėra tinkamas“, – pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Anot D.Antanaičio, bagių konstrukcija per silpna, naudojamas benzinas degus, varikliai triukšmingi, o naudojami variatoriai neatlaiko apkrovų. Visa tai padėjo sugeneruoti „Krampus“ idėją.
„Deja, bet nebuvo jokios panašios platformos. Teko sėsti prie tuščio popieriaus lapo ir pradėti projektą nuo nulio. Buvo atlikti matematiniai skaičiavimai, parinktos pavaros, schemos ir tada prasidėjo projektavimo darbai“, – sako D.Antanaitis.
Projekto sumanytojo teigimu, einant kartu su minia toliau minios nenueisi, o pasirinkus savo kelią galima ir pasiklysti. Tačiau svarbiausia, kad atsiranda galimybė atrasti kažką naujo.
„Man įdomiausia buvo daryti tai, ko niekas nedarė: laužyti nusistovėjusias normas, atrasti visiškai naujus sprendimus. Tačiau labiau už bagio „Krampus“ kūrimo procesą įdomiau buvo sutikti į save panašius žmones, kuriems projektas įdomus, kurie jam suteikia pridėtinę vertę. Labiausiai džiaugiuosi, kad savo kelyje sutikau kolegas, kurie mąsto panašiai, kaip ir aš“, – teigia D.Antanaitis.
Anot projekto sumanytojo, iššūkiai – labai gerai. Jeigu su jais susidūrė projekto „Krampus“ komandos nariai, reiškia, kad susidūrė ir kiti. Tai leidžia lygintis su galingiausiais pasaulio gamintojais.
Projekto įgyvendinimas – tęstinis darbas
Beveik visą bagio „Krampus“ projektą finansuoja įmonė „Ostara“. Nedidelę paramą, už kurią komandos nariai labai dėkingi, suteikė ir MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra).
„Kad ir kokią idėją beturėtume ir kokius finansinius srautus bevaldytume, tačiau be kvalifikuotų, ambicingų, tikinčių idėja žmonių, projektas net nebūtų prasidėjęs“, – teigia D. Antanaitis.
Pirmojo etapo metu „Krampus“, sukurta patikima hibridinė pavara, atlikti sistemų programavimo darbai, stacionarūs ir dinaminiai bandymai. Tuomet jis bus paruoštas antrajam etapui – tapti distancinio būdu valdoma transporto priemone. Trečiasis etapas bus skirtas suteikti „Krampus“ visišką autonomiją.
„Iš pradžių visų 3 etapų įgyvendinimui planavome skirti nuo 7 iki 10 metų. Tačiau dabar, atradus partnerius, su kuriais kartu galime kurti distancinio valdymo ir autonominio važiavimo sprendimus, šis laikas gali sutrumpėti iki 5-7 metų“, – pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Ateities užmojai – pasaulinė rinka
Anot D. Antanaičio, finansavimas, dirbant prie tokio projekto – labai svarbus. Juolab, kai susiduriama su iššūkiais, kuriems sprendimų dar nėra. Finansavimas turi būti tvarus, nes tenka investuoti nenumatomo dydžio lėšas, tai suplanuoti yra sudėtinga. Dabar „Krampus“ projektas artėja prie 600 tūkst. eurų investicijų ribos, tačiau tai – ne pabaiga.
„Mūsų tikslas – sukurti universalią platformą, kurios sprendimus galima būtų naudoti kuo plačiau. „Krampus“ netgi nėra bagis, tai – technologinis vystymas. Iš pradžių turime išsigryninti savo specializaciją: iš tiesų galime tai padaryti, norime tapti ekspertais šioje srityje. Po to, kai bagis „Krampus“ bus baigtas, mes planuojame tęsti savo dalyvavimą įvairių technologijų kūrime. Mums „Krampus“ – ekspertinis siekis tapti inovatyvių hibridinių pavarų kūrimo lyderiais pasaulyje“, – sako projekto sumanytojas.
