Į Ženevą šiemet keliavo ir GAZAS.LT žmonės – šių eilučių autorius Paulius Sviklas ir fotografas Julius Kalinskas. Į ekipažą tradiciškai tilpo ir TV laidos „Autopilotas“ žmonės. Tiksliau, tik vienas – operatorius Tomas Ruminas.
Kelionės automobilis – „Nissan Pulsar“. Per savaitę įveikti 4 500 km vidutinio dydžio hečbeku – neblogas iššūkis. Juo labiau tuo, kuris turi dyzelinį 1,5 l variklį, išvystantį 110 AG. Mieste tai padorus skaičius, tačiau užmiestyje tokia galia įspūdį daro mažesnį nei Klaipėdos „Neptūno“ žaidimas Eurolygoje.
Šio „Nissan“ privalumai kiti. Pirmas kelionėse naudingas dalykas – daug erdvės automobilio gale. „Nissan“ salone jus įtikins, kad „Pulsar“ užpakalinėje sėdynėje įsitaisęs žmogus jausis erdviau nei bet kuriame jo konkurente. Tuo patikėti galima, o užmetę akį į mašinos saloną – tuo nesunkiai įsitikinti.
Antras naudingas dalykas – degalų sąnaudos. Dažnai negalingą variklį turintis automobilis, važiuojant dideliu greičiu, degalus vartoja pasiutusiai greitai. Tai ne visada galioja dyzeliniams agregatams, o jeigu šis dar turi gerą pavarų dėžę, rezultatai gali nustebinti.
Į Ženevą mus vežęs „Pulsar“ turi 6 pavarų mechaninę dėžę. Pirmos penkios pavaros yra skirtos įsibėgėjimui, o šeštoji – labai „ilga“ ir ja automobilis greitėja iš esmės tik nuokalnėje. Tačiau važiavimas – labai ekonomiškas.
Visoje 2 100 km kelionėje iš Vilniaus į Ženevą pavyko pasiekti 116 km/val. vidutinį greitį, o dyzelino sąnaudos buvo vos 6 l/100 km. Net ir važiuojant 130-140 km/val., dyzelinis „Pulsar“ tenkinosi mažiau nei 6 litrais dyzelino šimtui kilometrų. Greičiui didėjant iki tokio, kuris leistinas tik Vokietijoje, degalų sąnaudos didėjo ir kartais pasiekdavo dviženkles, tačiau bendras kelionės rezultatas – stulbinantis.
Žinoma, bent vienas komentaras po šiuo straipsniu turėtų atsirasti su pasakojimu apie kelionę iš Vilniaus į Madridą važiuojant dyzeline 1.9 TDI „bulka“, kuri vartojo 5 litrus šimtui kilometrų ir vidutinis kelionės greitis – 150 km/val. Taip, tokių burtininkų komentatorių visada atsiranda, bet šie pasakojimai logiški tiek pat kiek Vilniaus meras – lenkas.
Kelionės dalis per Lenkiją verta atskiros pastraipos. Čia nėra taip blogai kaip atrodo žiūrint į nuotraukas. Taip, važiuojant ankstų rytą, čia neišvengsi rūko, svirduliuojančių kaimiečių ir viduryje kelio 10 km/val. greičiu šliaužiančių traktorių. Lyginant tai, kas buvo prieš 3 metus ir šiandien, skirtumas didelis – visų pirma, dėl kelių infrastruktūros. Lenkijoje daugėja greitkelių, aplinkkelių, ir jie atsiranda kelyje nuo Suvalkų iki Varšuvos – 300 km atkarpoje, kurią pradėdami religingi žmonės persižegnoja.
Lenkijoje kalbama, kad iki 2020-ųjų nemažą dalį kelio nuo Suvalkų iki Varšuvos bus galima įveikti keturių juostų autostradomis. Tada kelyje iki minimumo sumažės svirduliuojančių dviratininkų ir kitų lenkiškų „force majeure“ aplinkybių.
Kelionė nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos, ypač po pirmosios Lenkijos dalies, gali priminti sapną. Tereikia nustatyti tempomatą ties 140 km/val., vairuoti, bei 5 kartus sustoti susimokėti už kelią. Viso – apie 18 eurų.
Vokietijoje istorija smagesnė. Tempomatą galima išjungti, nes akceleratorius spaudžiamas iki dugno. Tiesa, tik ne piko metu – važiuojant kad ir 20 valandą, vokiškose autostradose didelis automobilių eismas ir ilgą laiką greitai važiuoti iš esmės įmanoma tik visiškai sutemus, ką daryti nėra saugu.
Ši automobilių entuziastų meka, Vokietijos autostrados, nemokamos bus neilgai – jau paskelbta, kad nuo 2016-ųjų kelionės neribojamo greičio keliais kainuos. Kiek – dar nežinoma, tačiau greičiausiai kaina sieks apie 10 eurų už savaitę, kaip ir aplinkinėse valstybėse, kuriose už kelius mokama įsigijus savaitinę ar mėnesinę vinjetę.
Kelių mokestis kitaip skaičiuojamas Šveicarijoje. 40 frankų (38 eurai) ir gali keliais naudotis visus metus. Jeigu čia atvažiuoji kas kelis mėnesius, tai tampa pigu. Jeigu apsilankyti Šveicarijoje tenka tik per Ženevos automobilių parodą, kelių mokestis tampa brangiu malonumu, beveik prilygstančiu „Nissan Pulsar“ degalų bako kainai.
Turbūt įdomu, kiek gi kainuoja tokia kelionė? Važiuojant labai ekonomišku automobiliu ir kartais pasikankinant dėl nedidelio jo galingumo, sąžiningai mokant už kelius, valgant ne iš namų atsivežtą maistą ir kartą nakvojant Vokietijos pakelės motelyje – 550 eurų. Į vieną pusę, trims žmonėms.
Gal kas nori greitai susiorganizuoti automaniškas atostogas ir nuvykti į Ženevos automobilių parodą, kuri vyks dar dvi savaites? Patarimas – apsigyvenkite Prancūzijoje. Čia ne tik viskas pigiau, bet ir galėsite į Lietuvą parsivežti nebrangaus vyno bei kokybiško sidro. Tik viešbučių ir apartamentų kiekis šiomis dienomis sparčiai mažėja.
