„Anksčiau taksi firma siūlė programėlėje įrašyti, kad esu kurčias, bet to nenorėjau. Pamatę, kad vairuotojas negirdi, klientai kartais atsisako paslaugos. Todėl dabar visada, įlipus keleiviui, prisistatau, parodau, kad negirdžiu, telefone parodau adresą ir paklausiu, ar tikrai toks. Jei nežinau vietos, keleivis ją parašo ant lapelio arba mobiliajame telefone. Kai kurie žmonės sutrinka, o daug kartų su manimi važiavusieji jau yra pripratę“, – sako pavėžėjimo paslaugą teikiantis Kazimieras Dauskurtas.
Kazimieras vairuotoju dirba beveik septynis mėnesius. Idėja išbandyti tokią profesiją kilo vaikino broliui. Pasidomėjus ir išsiaiškinus, kad tapti vairuotoju kurčiajam galimybės realios, Kazimieras nieko nelaukęs nuvyko į darbo pokalbį ir jau netrukus vežė pirmąjį klientą. Šiuo metu Kazimieras yra vienintelis kurčias taksi vairuotojas Lietuvoje, nors Europoje tokia praktika paplitusi.
Lengvosios atletikos rungtyse besivaržanti Larisa Voroneckaja per penkerias kurčiųjų olimpines žaidynes iškovojo šešis medalius: vieną aukso, tris sidabro ir du bronzos. Sportininkė įvairiuose čempionatuose varžosi ir su girdinčiais sportininkais. Pasak Larisos, varžymasis su kurčiaisiais ir girdinčiaisiais gerokai skiriasi: girdinčiųjų varžybose baisiau, bet svarbiausia dalyvauti, o kurčiųjų varžybose jaučia spaudimą parvežti medalį.
„Svarbiausia pačiam turėti motyvaciją ir tikslą. Taip pat labai svarbu trenerio požiūris į kurčiąjį. Iš pradžių buvo labai sunku su girdinčiu treneriu. Jis nesidomėjo kurčiųjų kultūra, bet dabar jau yra susipažinęs. Ir šiaip aš su girdinčiaisiais treniruodavausi, iš jų imdavau pavyzdį ir taip mokydavausi. Su jais treniruojantis mano rezultatai buvo daug geresni, dabar galiu dalyvauti ir girdinčiųjų, ir kurčiųjų varžybose“, – tvirtina moteris.
