Pamatę policijos koloną sutrinka
Kaip LRT.lt pasakoja J.Davidonis, Lietuvos vairuotojai yra gana drausmingi ir supratingi. Tokių atvejų, kai skubančių pavienių ar koloną lydinčių ekipažų vairuotojai nepraleidžia, pasitaiko labai retai. Tačiau kartais mažiau patyrę ar vyresnio amžiaus eismo dalyviai sutrinka ir sukelia tam tikrų nepatogumų, todėl specialistas pataria, ką daryti, kad taip nenutiktų.
„Jei vairuotojas sustojo, tegul jis ir stovi. Geriau taip, nei kad jis pradės manevruoti, sukeldamas pavojų sau ir kitiems. Policijos ekipažai visada geriau apvažiuoja tą skersai sustojusį automobilį ir nuvažiuoja savo keliais, nei aštrina situaciją ir liepia tokiam vairuotojui daryti dar kažkokius veiksmus“, – pasakoja J.Davidonis.
Pareigūnas pastebėjo, kad per keturias dienas, kai Lietuvos kelių policija lydėjo popiežiaus Pranciškaus delegaciją, tokių atvejų buvo labai mažai.
Kalbant apie specialiųjų tarnybų automobilių praleidimą, J.Davidonis pažymi, kad taip, kaip tą daryti taisyklingai, kuo puikiausiai aprašyta Kelių eismo taisyklėse (KET) ir primena pagrindinius dalykus.
„Dvyliktame punkte rašoma, kad eismo dalyviai nedelsdami turi duoti kelią transporto priemonėms su įjungtais švyturėliais ir garso signalais.
Taip pat transporto priemonių vairuotojai, kelyje kur eismui yra skirta ne daugiau kaip keturios eismo juostos abiem kryptimis, privalo sustoti dešiniame kelkraštyje, o kai jo nėra – prie pat važiuojamosios dalies krašto.
Tačiau kartais ne visada būna vietos prie dešinio krašto, bet vairuotojų pareiga, vos tik pamačius šviesos ir garso signalus, mažų mažiausiai sustoti, o jei nėra vietos manevruoti – likti vietoje. Bet, pavyzdžiui, jei matoma, kad pirmoje eismo juostoje vairuotojai traukiasi į dešinę, kiek įmanoma, arčiau dešinio krašto turi trauktis ir antra eismo juosta važiuojantys“, – primena J.Davidonis.
Jei matoma, kad pirmoje eismo juostoje vairuotojai traukiasi į dešinę, kiek įmanoma, arčiau dešinio krašto turi trauktis ir antra eismo juosta važiuojantys, – primena J.Davidonis.
Pareigūnas pastebi, kad nors KET eismo dalyvių pasitraukimo procedūrą apibrėžia ganėtinai aiškiai, tačiau vairuotojai tuo vadovaujasi ne visada.
„Nors taisyklės reikalauja sustoti kuo arčiau dešinio krašto, bet praktiškai būna, kad automobiliai prasiskiria ir vieni pasitraukia į kairę, kiti į dešinę. Pagal eismo sąlygas mes matome, kad kartais būtų dar sudėtingiau, jei visi trauktųsi į dešinę ir pradėtų vieni kitus spausti.
Jeigu yra vietos pasitraukti į kairę, taip praskirti srautą ir duodamas kelias per vidurį, aš manau, kad tai nėra blogai. Bet vairuotojai visada turėtų įvertinti situaciją, kaip sustoti yra saugiausia“, – pastebi J.Davidonis.
Svarbiausia sustoti saugiai
Kai stabdomi pavieniai automobiliai, tiek vairuotojai, tiek policijos pareigūnai turėtų įvertinti tam tikras aplinkybes. Kaip teigia J.Davidonis, saugus automobilio sustojimas yra ne tik vairuotojo, bet ir policijos pareigūnų atsakomybė.
„Pačių policijos patrulių veiklos instrukcijoje yra nuostata, jog policijos pareigūnai prieš stabdydami transporto priemonę turi numatyti visas aplinkybes. Tai yra, kad nekiltų pavojaus patrulio ir kitų žmonių saugumui, o sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
Taip pat patruliai turėtų vengti stabdyti transporto priemones tokiose vietose, kur sustoti ir stovėti draudžiama arba sustabdytas automobilis gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl patrulis prieš priimdamas sprendimą stabdyti turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes“, – LRT.lt pažymi J.Davidonis.
Stabdomus vairuotojus specialistas ragina visada išlikti ramius ir nedaryti skubotų ir neapgalvotų veiksmų. Pavyzdžiui, pamačius, kad yra stabdomas, vairuotojas neturėtų stabdyti ar staiga keisti eismo juostos.
„Staiga trauktis į dešinę tikrai nereikėtų, nes jei stabdomas vairuotojas atliktų tokį manevrą ir kliudytų kitą eismo dalyvį ar įvyktų kitoks eismo įvykis, toks vairuotojas pats liktų kaltas“, – pabrėžia J.Davidonis.
Staiga trauktis į dešinę tikrai nereikėtų, nes jei stabdomas vairuotojas atliktų tokį manevrą ir kliudytų kitą eismo dalyvį ar įvyktų kitoks eismo įvykis, toks vairuotojas pats liktų kaltas, – pabrėžia J.Davidonis.
Pareigūnas akcentuoja tai, kad jei vairuotojas nemato saugios vietos sustojimui, jis gali važiuoti toliau ir neturėtų bijoti, kad tai bus įvertinta kaip mėginimas pabėgti. Svarbu elgtis adekvačiai ir parodyti, kad reikalavimas sustoti yra suprastas tinkamai
„Patys policijos pareigūnai turi matyti ir įvertinti situaciją, kad jei buvo išreikštas reikalavimas sustoti, bet vairuotojas manevruodamas arba didindamas greitį važiuoja toliau, tai panašu į specialaus nestojimo atvejį.
Tačiau jei vairuotojas juda lėtai, įjungia avarinę signalizaciją ar rodo posūkio signalus, taip parodydamas, kad suprato reikalavimą sustoti, jokių problemų neturėtų kilti.
Žinoma pareigūnas per garsiakalbį turi pareigą pakartoti, kad konkretaus automobilio vairuotojas turi sustoti, bet, manau, matydamas aplinkybes ekipažas tolerantiškai kažkokį atstumą važiuos paskui su įjungtais švyturėliais“, – dėsto J.Davidonis.
Kalbant apie pačią automobilio stabdymo specifiką, specialistas sako, kad vairuotojus policija gali stabdyti keliais būdais. Dažniausiai tai daroma su švyturėliais ir per garsiakalbius, važiuojant paskui stabdomą vairuotoją. Tačiau gali būti atvejų, kai pareigūnai susilygina arba aplenkia stabdomą vairuotoją ir per galinį stiklą matoma lentelė su užrašu „Policija“, „Sekite paskui“ ir pan.
Pareigūnas priduria, kad bijodami persirikiuoti arba tiesiog dėl streso stabdomi vairuotojai sustoja, pavyzdžiui, antroje eismo juostoje arba kairėje važiuojamosios dalies pusėje. Tai nėra saugu, todėl pareigūnai gali imtis papildomų priemonių.
„Tokiais atvejais, jei policijos pareigūnai mato, kad toks sustojimas yra nesaugus, pristabdo automobilius, važiuojančius pirma eismo juosta, ir sustabdytam vairuotojui parodo bei padeda sustoti taisyklingai“, – priduria specialistas.
Visgi pasitaiko atvejų, kai vairuotojai stabdomi tiesiog nestoja. J.Davidonis pabrėžia, kad taip elgtis – neverta, nes už tai gresia didelės baudos.
„Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 850 iki 1200 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas“, – sako J.Davidonis.
Sustabdytas vairuotojas turi likti automobilyje
Lietuvos kelių policijos pareigūnai ne kartą yra susidūrę su pažeidėjais, kurie vos sustoję lipa iš automobilio ir pradeda aiškintis aplinkybes, kodėl buvo sustabdyti. Specialistas sako, kad taip elgtis draudžia ir KET.
„Šiuo atveju yra konkretus punktas, kuriame rašoma, kad sustabdytas vairuotojas išlipti iš sustabdytos transporto priemonės gali tik paliepus policijos pareigūnui. Žinoma, vairuotojas turi bendrauti su policijos pareigūnu, todėl reikėtų atidaryti langą ar dureles.
Jeigu bus būtinybė, kad vairuotojas išliptų, pavyzdžiui, peržiūrėti nusižengimo medžiagą arba tikrinti blaivumą, pareigūnas paprašys išlipti ir galbūt atsisėsti į policijos automobilį“, – LRT.lt komentuoja J.Davidonis.
Be policijos pareigūno leidimo arba prašymo iš sustabdytos transporto priemonės niekas negali išlipti. Tai reiškia, kad keleiviai taip pat turi likti sustabdytame automobilyje.
J.Davidonio teigimu, visa tai yra dėl saugumo, nes kartais vairuotojai sustabdomi tikrai ne pačiose patogiausiose vietose, todėl jei vairuotojai ar keleiviai pradės laipioti kada panorėję, tikrai nebus saugu niekam.
Specialūs reikalavimai dirbant nakties metu
Kai kurie vairuotojai vis dar nepatikliai žiūri į naktį dirbančius policijos pareigūnus. Baiminamasi, kad tai gali būti apsišaukėliai, todėl specialistas įvardija, kokiais požymiais turi išsiskirti nakties metu dirbantys policininkai.
„Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnai privalo vilkėti aprangą su šviesą atspindinčiais elementais ir dirbti tik su tokiu tarnybiniu automobiliu, kuris turi specialų išdažymą. Automobiliai, kurie yra neženklinti, nakties metu neturėtų dirbti.
Taip pat policijos pareigūnų ekipažą turėtų sudaryti du pareigūnai. Tai yra tamsiu paros metu, vienas pareigūnas neturėtų stabdyti transporto priemonių. Ir žinoma, stabdant automobilį, tam turėtų būti pasirenkama gerai apšviesta vieta“, – akcentuoja J.Davidonis.
Pareigūnas nori atkreipti vairuotojų dėmesį į tai, kad tamsiu paros metu policijos pareigūnai stovinčio tarnybinio automobilio švyturėlius gali naudoti kaip priemonę perspėti apie kliūtį arba pavojų. Todėl, pamatę tokią situaciją, vairuotojai privalo sumažinti greitį ir įsitikinti, kad važiuoja saugiai, o, esant reikalui, turi vykdyti pareigūnų reikalavimus.
