Norite padėti Ukrainai ir padovanoti visureigį? Rašykite gazas@15min.lt.
Pokalbio pradžioje Rimvydas Agurkis patvirtino, kad pastaruoju metu sulaukia daugybės klausimų iš draugų ir pažįstamų asmenų, kaip jie gali prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Kaip, kur ir kam aukoti?
Pats pašnekovas tvirtina rėmęs „Blue Yellow“ ir „Laisvės banko“ organizacijas bei vežęs savo ir draugų surinktą paramą tiesiogiai į Ukrainą. Tačiau nuo antros karo savaitės Rimvydas Agurkis visas savo jėgas skiria darbui su organizacija „LDK palikuonys“.
„Man patinka, kad surinktą paramą (medicinos reikmenys, ekipuotė, automobiliai, energiniai gėrimai, maistas ir dar daugelis kitų gerų dalykų) perduodame iš rankų į rankas atskirajam specialiosios paskirties pulkui AZOV. Vežame tiesiai į Ukrainą, kur pulko žmonės per savo logistikos grandines mūsų paramą paskirsto ten, kur jos labiausiai reikia. „LDK palikuonys“ (pvz., kaip ir „Blue Yellow“) nenukrito iš dangaus, kaip kai kurios garsiai besiskelbiančios paramos organizacijos, pradėjusios mylėti Ukrainą po šių metų vasario 24 dienos. „LDK palikuonys“ dalyvauja kare ir padeda AZOV pulkui dar nuo 2014 metų. Nustebot? Tai va, žinokit – Ukraina buvo užpulta ir karas prasidėjo jau prieš kokius aštuonerius metus.
Ar tai jau viskas, daugiau gerų organizacijų nėra? Aišku, kad yra – jei organizacijai vadovauja geri ir įkvepiantys žmonės, kuriuos tiesiog žinote, kad jie yra geri, tai ir organizacija yra gera. Jei tarkime aš norėčiau paaukoti savo visureigį ir nepažinočiau „LDK palikuonys“, greičiausiai perduočiau jį Lietuvos žurnalistų autoklubui – jie tikrai jau žinos, kam jį paskirt“, – teigė Rimvydas Agurkis.
Pasak Rimvydo Agurkio, didžiausias rūpestis yra surasti visureigius ar kitus automobilius, tinkamus gabenti į Ukrainą. Pasak pašnekovo, svarbiausia yra kuo geresnė jų techninė būklė ir visiškai neaktualūs yra kosmetiniai trūkumai. Lenktynininkas tikina, kad jo komandos dirbtuvėse pastaruoju metu mechanikai būtent daugiausiai ir pluša prie Ukrainai skirtos technikos, mat prieš atiduodant ją į frontą reikia atlikti nemažai darbų.
„Mes patys esame labai nedidelė organizacija. Dabar į Ukrainą vėl išvažiuojame už kelių dienų. Vežame šešis visureigius, aš važiuoju mikroautobusu. Visos mašinos prikimštos pagalbos priemonių. Jei tik lieka vietos, krauname energinius gėrimus. Tonomis krauname, nes jų prašo patys kariai.
Jeigu pamenate, mes į lenktynes su „Alfa Romeo“ komanda atvykdavome tokiu „VW Crafter“ mikroautobusu. Tai jis jau kariauja fronte. Po to, kai jį perdavėme Ukrainai, komandos mechanikai pagalvojo, kuo jie prastesni? Susimetė pinigų ir nupirko bekelei ruoštą visureigį. Dar iš vienų, kitų žmonių gavome technikos.
Dalį mašinų, kurios yra prastesnės, kurias reikia tvarkyti, gauname iš Lietuvos žurnalistų autoklubo. Atsivežame jas pas save į automobilių dirbtuves ir ten viską ruošiame karui. Ir ruošiame jas šiek tiek rimčiau, nei ruoštų paprastas servisas. Lenktynių mechanikai tą techniką ruošia maksimalioms apkrovoms. Tarkime pavyzdys – neblogai išlaikytas „Land River Defender“. Vizualiai viskas su juo buvo gerai, bet padarius rimtą stabdžių testą paaiškėjo, kad sistemos vamzdeliams atėjo galas. Viską pakeitėme naujais. Taip pat keičiame guolius, peržiūrime pavarų dėžes, reduktorius, variklius. Negali atiduoti neveikiančių ar pusiau veikiančių mašinų, todėl viską darome nuoširdžiai.
Aišku, estetika visiškai nesvarbi. Be to, mes mašinų nedažome, nes mums karinis pulkas pasakė, kad jiems automobiliai reikalingi įvairioms misijoms, kur kartais nereikia karinės spalvos išvaizdos, galinčios tapti potencialiu taikiniu. Jeigu reikia, mes jiems dažų įdedame. O jeigu jie mato būtinybę, nusidažo ten patys“, – sakė Rimvydas Agurkis.
Tiesa, Rimvydas Agurkis neslepia, kad karo akivaizdoje atsiranda ir norinčių pasipelnyti. Naudotų automobilių rinkoje pastebimai išaugo visureigių ir pikapų kainos, o ir dovanojami dykai kartais nebėra net patenkinamos būklės ir jų remontuoti bei gabenti į frontą net neverta.
„Lietuviai – versli tauta. Iškart pakėlė kainas. Vos nenupirkau „Opel Frontera“ už 3000 eurų nežinodamas, kad jo protinga kaina viso labo iki 1500 eurų. Taigi, yra tokių. Bet džiugu, kad žmonės vis dar aukoja, dovanoja automobilius. Aišku, kartais net patys nežinodami tikrosios techninės būklės siūlo visokius perpuvusius rėminius automobilius. Jų net ant keltuvo pakelti negali, nes atrodo, kad perlūš per pusę. Tai tokių iškart atsisakome. Negali paimti mašinos, kurios vertė 2000 ir į ją „įdėti“ dar 3000.
Dabar deriname galimybę atsivežti visureigių iš Norvegijos, kur ir žmonių požiūris į mūsų misiją labai teigiamas, ir automobilių kainos krikščioniškos, ir automobilių būklė yra gera. Ten yra ir pikapų, ir bekelei paruoštų visureigių, į kuriuos jau nebereikia daug įdėti. Tik svarbu pirkti tiesiai iš norvego, ne iš kokio vietinio turko perpardavinėtojo.
Kadangi mes dirbame su kariniu daliniu, jie mums pasako, kad reikia tarkime trijų visureigių ir mikroautobuso. Nevarome tų visureigių šimtais į Ukrainą ir nedaliname į kairę ir į dešinę, nes galutiniame rezultate į karą iš jų išvažiuos tik kokie dešimt. Bus chaosas ir betvarkė. Nuo balandžio yra nauja tvarka pasienyje. Kirsdamas sieną tu jau turi žinoti, kur važiuos mašina. Karo reikmėms vežami automobiliai turi turėti raštą iš karinio dalinio, kuriame parašyta viskas – nuo automobilio duomenų iki to, kur konkrečiai keliauja automobilis kaip humanitarinė pagalba“, – pasakojo Rimvydas Agurkis.
Rimvydas Agurkis pastebi, kad kai kada paramą neva organizuojantys asmenys ar organizacijos elgiasi net ir nusikalstamai. Machinacijos pasiekia tokį lygį, jog kartais bandoma parduoti net ir už dyką iš geraširdžių žmonių gautus automobilius.
Tokių atvejų, anot pašnekovo, yra ne vienas ir visi tokie asmenys vėliau sulauks viešumo, tačiau dabar svarbiausia kaip galima greičiau patenkinti Ukrainą ginančių karių technikos poreikį ir tą daryti tikslingai ir koordinuotai, o ne padrikai.
