VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad daugiausia pažeidimų yra panaudotų automobilių prekyboje – tokių sandorių vertė čia siekė 118 mln. eurų iš bendros 120 mln. eurų sumos.
„Šiai dienai turime 5,5 tūkst. pranešimų apie įvykusius atsiskaitymus viršijant nustatytą ribą, tačiau iš jų 5,2 tūkst. pranešimų yra iš vieno sektoriaus – naudotų automobilių prekybos. 120 mln. eurų yra bendra suma, o iš jos 118 mln. eurų – automobilių prekyboje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Klerauskas.
Pasak jo, automobilių prekybininkai aiškina, kad atsiskaitoma grynaisiais, nes žmonėms kyla sunkumų atsiskaityti per bankus.
„Viena priežastis yra ta, kad tam tikrų trečiųjų šalių piliečiams atsidaryti sąskaitas Lietuvos bankuose yra labai sudėtinga. Kita priežastis – nuvykti į banką ir pasikeisti nustatytus limitus (juos pasididinti – BNS) ar įnešti pinigus irgi praktiškai neįmanoma – tai galima padaryti tik su išankstiniais užsirašymais. Net jeigu ir būtų daromas pavedimas didesnei sumai, jis tam tikram laikui galimai būtų sustabdytas dėl vertinimo pagal pinigų plovimo prevencijos reikalavimus“, – aiškino A. Klerauskas.
Jo teigimu, šis klausimas buvo aptartas ir su Lietuvos bankų asociacija.
VMI atstovo vertinimu, apskritai dauguma ekonomikos sektorių naujus ribojimus dėl atsiskaitymų grynaisiais priėmė sklandžiai.
„Į didžiąją dalį ekonomikos sektorių ribojimai atėjo sklandžiai ta prasme, kad jų yra laikomasi, pranešimų apie atvejus, kai atsiskaitoma grynaisiais viršijant nustatytą ribą, yra pakankamai mažai“, – komitete teigė A. Klerauskas. Atsiskaitymai grynaisiais leidžiami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai, neveikia internetas ar kitais atvejais. Apie tai abi sandorio pusės privalo informuoti VMI.
