Pasiūlymai išsakyti penktadienį Kaune vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė, Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė, specialios darbo grupės vadovė Loreta Krisiukėnienė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininkas Tomas Teresevičius bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
Nurodo mažesnę kainą
„11,6 mln. eurų – tokia suma praėjusiais metais išaugo VMI dėmesio sulaukusių naudotų transporto priemonių pardavėjų indėlis į valstybės biudžetą. Teigiamos tendencijos tęsiasi ir šiais metais – palyginus 2018 m. ir 2019 m. pusmečių rezultatus, kontroliuotų šio sektoriaus verslininkų sumokėta mokesčių suma išaugo 22 proc. VMI specialistų atliekami patikrinimai ne tik papildo valstybės biudžetą, bet ir atskleidžia pagrindines daromų pažeidimų tendencijas“, – teigiama spaudai išplatintame pranešime.
Anot Kauno AVMI viršininkės J.Stankienės, dvejus metus vykdytas naudotų automobilių prekybos, remonto ir prekybos automobilių dalimis sektoriaus stebėjimas bei prevencinės priemonės, skirtos šešėlinei ekonomikai mažinti, pasiteisino su kaupu. Pernai, jos teigimu, buvo analizuojami „kauferio“, kitaip tariant, sutarčių, kuriomis imituojamas transporto priemonės įsigijimas iš užsienio šalies piliečių, atvejai. „Šiemet, – konferencijoje atskleidė ji, – didesnis dėmesys skiriamas ir automobilių importu iš JAV užsiimantiems mokesčių mokėtojams.“
J.Stankienės teigimu, pastebima, kad importuojant automobilius iš už Atlanto, kainos neretai dirbtinai sumažinamos. Pasak jos, dažniausiai pasitaikantys transporto priemonių importuotojų pažeidimai nesiskiria nuo viso sektoriaus: fiksuojami pajamų neapskaitymo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo, asmeninių poreikių tenkinimo atvejai.
„Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos reiškinius naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektoriuje šiais metais toliau įgyvendinamos pasiteisinusios priemonės, taip pat imamasi ir naujų veiksmų. Pastebima, kad naudotų automobilių prekeiviai vis dar ragina gyventojus sandorį baigti pasirašant fiktyvią užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, tad kaip ir praėjusiais metais, reguliariai lankomasi VĮ „Regitra“ padaliniuose. Didelė dalis naudotų automobilių prekybos vyksta elektroninėje erdvėje, todėl dėmesys skiriamas ir internetiniams automobilių prekybos portalams bei aukcionams“, – dėstoma pranešime.
„Analizuodami surinktą informaciją stebime tam tikras pajamų slėpimo tendencijas: išrašomose sąskaitose nurodoma daug mažesnė suma nei ta, už kurią automobilis realiai buvo parduotas. Taip nesąžiningi verslininkai ne tik nesumoka priklausančių mokesčių, bet ir apsunkina sąžiningų mokesčių mokėtojų veiklą“, – pažymėjo J.Stankienė.
Kaip rašoma pranešime spaudai, atliekant patikrinimus automobilius iš JAV importuojančiose įmonėse, pastebėta, kad dažniausiai jie parduodami gerokai pigiau, nes neva turi defektų (daužti, su variklio, greičių dėžės gedimais ir panašiai). Verslininkai dažniausiai teisinasi tuo, kad vertintojai pastebi tik išorinius defektus, tačiau nemato rimtų variklio ar kitų svarbių mazgų gedimų.
„Vis dėlto, tokią versiją nesunku patikrinti, – pabrėžė J.Stankienė ir paaiškino, kad remiantis VMI turimais duomenimis, matyti, kad daugeliui automobilių, kuriems esą reikia remonto, kitą dieną sėkmingai atliekama techninė apžiūra, ir jie užregistruojami Lietuvoje.“
Be to, vykdant projektą paaiškėjo, kad automobilių importo ir pardavimo veiklą vykdančios įmonės yra linkusios nuslėpti dalį sandorių. „Nutarus patikrinti vienos įmonės neparduotų automobilių likutį, – konkretų pavyzdį pateikė įstaigos vadovė, – paaiškėjo, kad jos atstovai negali nurodyti ar pagrįsti 9 automobilių buvimo vietos.
Neįtikėtina, tačiau po kelių dienų 7 automobiliai jau buvo parduoti, mokesčių administratoriaus specialistams pateikti reikiami dokumentai, įrodantys, kad šios pajamos yra apskaitytos, o mokesčiai – sumokėti.“
Mokesčių atotrūkis – milžiniškas
VMI specialistai analizavo mokesčių atotrūkį ir nustatė, kad PVM atotrūkis siekia net 73 mln. eurų, gyventojų pajamų mokestis (GMP) – virš 1,4 mln. eurų.
Spaudos konferencijoje kalbėjusi J.Stankienė pabrėžė, kad siekiant sumažinti naudotų automobilių prekybos ir remonto paslaugų rinkos šešėlį, būtinas bendradarbiavimas. Dvejus metus vykusio projekto metu petys į petį darbavosi net kelios institucijos. Be to, VMI specialistai, padedami Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, analizavo mokesčių atotrūkį ir nustatė, kad PVM atotrūkis siekia net 73 mln. eurų, gyventojų pajamų mokestis (GMP) – virš 1,4 mln. eurų.
Kauno AVMI viršininkė, kalbėdama apie projekto rezultatus, pabrėžė, kad per šiuos metus pavyko atrasti būdą, kaip pažaboti neteisėta veikla užsiimančius asmenis ir įmones. Jos teigimu, pakaktų vos vienos priemonės – į transporto registrą įtraukti visus, net ir pardavimui skirtus automobilius.
Jai antrinęs FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas R.Urbonas pastebėjo, kad dėl klaidingo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo kenčia ne tik valstybė, bet ir pirkėjas. Pastaruosius jis įspėjo būti atsargiems – tikrinti pardavėjo duomenis, sutarties informaciją, pasidomėti sumokėtais mokesčiais. Spaudos konferencijoje jis pasidalijo ir gera žinia. Pasak jo, 2019-2021 metais numatyta, kad gyventojas, sumokėjęs už lengvojo automobilio remonto paslaugas, lėšas gali atgauti pateikęs metinę pajamų deklaraciją. Tai – dar vienas būdas skatinti sąžiningą veiklą.
Išeitis – sutarčių registras
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir konferencijoje patirtimi dalijęsis Kauno AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininkas T.Teresevičius. Be kita ko, jis išskyrė dar vieną sukčių pamėgtą būdą – kai automobilio pirkėjas sandorio metu prisistato kitu asmeniu, o netikrus duomenis pateikia pirkimo-pardavimo sutartyje. Pareigūnas paaiškino, kad tokiais atvejais neapdairus transporto priemonės pardavėjas gali užsitraukti nemalonę.
„Paprastai, pastebėjo jis, – ši nusikalstama veika išaiškėja padarius administracinį nusižengimą, kai pareigūnai susisiekia su apgautu savininku.“ T.Teresevičius paaiškino, kad užkirsti kelią tokiems atvejams nėra sunku, tereikia pakeisti galiojančią tvarką ir įpareigoti registruoti visas pirkimo pardavimo sutartis.
Konferencijos dalyviai džiaugėsi pasiektais rezultatais ir tikino, kad naujoji tvarka – visų transporto priemonių bei pirkimo-pardavimo sutarčių registravimo pasiūlymas, jau pasiekė Vyriausybę. Tiesa, kada ji galėtų įsigalioti, kolkas neaišku.
