Saksonijoje-Anhalte esančiose A9 ir A38 greitkelių atkarpose teko įvesti laikinus greičio ribojimus – kai kur išdygo 100, o kitur – 120 km/val. apribojimai. Beveik neabejojama, kad tokie ženklai paplis ir į kitas Vokietijos dalis, tačiau ne visur.
Reikalas tame, kad apribotų greitkelių pagrindas – betonas. Kaisdamas jis plečiasi, todėl gali susidaryti raukšlės ir smulkesni ar didesni nelygumai. Įprastai jie yra pakankamai maži ir problemų nepridaro. Na, nebent važiuoji 200 km/val. greičiu ir tikiesi tiesaus ir lygaus kelio.
Vokietijos laikraštis „Die Welt“ teigia, kad senos greitkelio atkarpos gali tiesiog „susprogti“. Kalbama apie betoninį pagrindą. Nors jame yra vietos blokų išsiplėtimui, tokios karščio bangos keičia viską. Taigi, po asfalto danga susidaro spaudimas, ypač ties betono plokščių sandūromis. Jos kyla į viršų, susidaro duobės ir iškilumai, kurių kitaip ir nepavadinsi, kaip tramplinais.
Karščio banga Vokietijoje ilgai laikytis neturėtų – kitą savaitę jau turėtų būti vėsiau. Tokie ekstremalūs orų įvykiai kelia nerimą dėl klimato kaitos. Mokslininkai perspėja, kad ateityje tokių karščio bangų tikrai bus daugiau. Tai, beje, svarbu ir minėtiems autobanams.
Jau kurį laiką automobilių žurnalistai kalba apie tai, kad neriboti Vokietijos autobanai gyvuos neilgai. Augantis aplinkosauginių organizacijų spaudimas ragina mažinti greitį. Dauguma automobilių Vokietijoje vis dar yra varomi vidaus degimo varikliais, todėl galite neabejoti, kad politikai svarsto įvairias galimybes, kai sumažinti žalingas transporto emisijas. Vienas iš variantų – greičio apribojimai greitkeliuose. Taip būtų sumažinta vietinė oro tarša, sumažėtų triukšmas.
Tačiau gal vėliau, kai įsigalės elektromobiliai, vėl bus galima sugrįžti prie neribotų autobanų ruožų? Kol kas apie tai kalbėti anksti – juk neriboto greičio ruožai dar nebuvo panaikinti. Na, neskaitant tų laikinų su karščiu susijusių ribojimų.
