Rinkliava, kuria, pasak kaimyninių valstybių, diskriminuojami užsienio vairuotojai, nustatyta Berlynui praėjusį mėnesį pasiekus kompromisą su Europos Komisija, kuri grasino paduoti Vokietiją į teismą, jeigu šalis neužtikrins, kad mokesčio projektas būtų sąžiningesnis užsieniečiams.
Pagal tą kompromisinį susitarimą Berlynas, be kita ko, nustatė mažesnes trumpalaikių leidimų, kuriuos greičiausiai pirks šalies svečiai, kainas. Taigi dešimties dienų leidimas mažiausiai aplinką teršiančiam automobiliui dabar kainuos nuo 2,5 euro.
Metinio leidimo kaina ir vokiečių, ir užsieniečių automobiliams neviršys 130 eurų, tačiau Vokietijoje užregistruotiems vairuotojams šie pinigai iš esmės bus kompensuoti, nes bus atitinkamai sumažintas jų mokamas automobilio mokestis.
Berlyno planai supykdė kaimynines Austrijos, Belgijos ir Nyderlandų valstybes, kurios tvirtina, kad iš esmės bus apmokestinti tik užsieniečių automobiliai.
Kad Vokietija nustato tokį mokestį, „nėra gera ženklas Europai“, pareiškė Bundesratui žaliesiems atstovaujantis politikas Winfriedas Kretschmannas. Anot jo, tai yra „užsieniečiams taikoma rinkliava“, kuri padarys „didelę politinę žalą“.
Su kitomis šalimis besiribojančios Vokietijos žemės baiminasi, kad ši rinkliava atgrasys turistus ir padarys neigiamą poveikį prekybai su kaimyninėmis šalimis.
Tačiau konservatoriams atstovaujantis transporto ministras Alexanderas Dobrindtas nesutinka su kritikais ir tvirtina, kad didžioji dalis tarpvalstybinio eismo tenka mažesniems keliams, kuriems ši rinkliava netaikoma.