Taigi, naujutėlaitis ID.3 iš „Volkswagen“ elektromobilių gamyklos Cvikau mieste patraukė į Šveicariją. Cvikau yra Saksonijos pietvakariuose – norint pasiekti Šveicariją tenka pervažiuoti pusę Vokietijos. Tai yra gerokai daugiau nei gali standartinis ID.3. Na, jei neturi vaizduotės.
„Volkswagen“ šiam iššūkiui pasitelkė profesionalus. Automobilį vairavo šveicaras ekonomiško vairavimo specialistas Felixas Egolfas. Jis žinojo, kad norint pasiekti Šafhauzeną teks važiuoti pakankamai lėtai. Kita vertus, pats elektromobilis nebuvo modifikuotas. Tiesą sakant, jame buvo ne tik vairuotojas, bet ir operatorius bei kelios kameros. Iš viso – 250 kg svoris. Nepadėjo ir tai, kad kartais teko naudoti navigaciją, o ir klimato kontrolės sistema buvo įjungta beveik visą laiką. Kaip ir, žinoma, žibintai.
44 proc. kelio ID.3 įveikė greitkeliais. F.Egolfas stengėsi paleisti akceleratorių, kai pasiekdavo nuolydžius, taip pat sekė sunkvežimius, kurie sudarė žemo slėgio aerodinaminę zoną. Tiesa, sunkvežimius sekti sekėsi sunkiai, nes jie buvo per greiti – vidutinis kelionės greitis siekė tik 56 km/val. Likę 56 proc. kelio buvo vingiuoti užmiesčio keliukai.
Ir ID.3 pasiekė Šafhauzeną. Kelionė truko maždaug 9 valandas ir, galime įsivaizduoti, ne juokais išvargino F.Egolfą. Ekonomiškas vairavimas reikalauja labai daug susikaupimo, tačiau vairuotojas gyrė automobilį kaip labai patogų.
Nors pagal WLTP ciklą ID.3 su 58 kWh baterija gali įveikti tik 420 km, šįkart be įkrovimo jis nuvažiavo visus 531. Vidutinės energijos sąnaudos šios kelionės metu siekė tik 10,9 kWh/100 km. Gamintojas oficialiuose dokumentuose nurodo, kad ID.3 šiaip suvalgo po 15,4-14,5 kWh/100 km. Tačiau neskubėkite sakyti, kad taip nutiko dėl to, kad ID.3 neužsuko į miestą. Mieste elektromobilių energijos sąnaudos yra žemesnės nei greitkelyje.
„Volkswagen“ nepateikia šio rekordo kaip kažkokios naudingos informacijos. Jūs su saviškiu ID.3 tiek nenuvažiuosite. Tiesiog tai buvo įdomus eksperimentas ir būdas populiarinti šį labai svarbų modelį.
