„Volkswagen“ senų baterijų problemos imasi iš esmės: iš naujo atgims net 90 proc. žaliavų

Apie elektromobilių poveikį aplinkai vis dar kalbama pakankamai atsargiai. Na taip, jie neturi emisijų, bet jų gamyba ir perdirbimas vis dar kelia klausimų. Jei pavyktų sutaupyti brangias elektromobiliams naudojamas medžiagas, jų poveikis aplinkai būtų dar mažesnis.

„Volkswagen“ Zalcgiteryje atidarė naują baterijų perdirbimo gamyklą

+9

„Volkswagen“ dabar ir bando to pasiekti. Zalcgiteryje atidaryta pirmoji grupės baterijų perdirbimo gamykla. Siekiama, kad net 90 proc. baterijų medžiagų taptų naujomis žaliavomis naujiems produktams. Tik kaip tai vyksta?

Siekiama, kad net 90 proc. baterijų medžiagų taptų naujomis žaliavomis naujiems produktams.

Pirmiausia baterijos yra bandomos, siekiant išsiaiškinti, ar jos tikrai nebėra tinkamos naudojimui. Elektromobilių baterijos kartais yra keičiamos dėl labai stipriai susitraukusios talpos, tačiau jos dar gali būti panaudotos kitur, pavyzdžiui, mobiliose įkrovimo stotelėse. Įsitikinus, kad baterijos jau nebėra tinkamos naudojimui, jos yra išardomos. Iš karto pašalinamas aliumininis korpusas, keletas varinių laidų ir plastikinių detalių.

Tuomet likusi baterijos dalis yra traiškoma kontroliuojamos atmosferos kamerose. Ta masė yra džiovinama (šalinamas elektrolitas) ir skirstoma magnetais ir sietais. Galiausiai gaunami juodi milteliai, kuriuose yra litis, grafitas, magnis, kobaltas ir nikelis. Kita kompanija atskiria šiuos metalus, pasitelkdama hidro-metalurginius procesus.

Išgautos medžiagos yra sugrąžinamos į gamybą. Brangūs metalai, kurių gavyba ir kelia daugiausia klausimų apie aplinkosaugą, vėl yra panaudojami baterijų gamyboje – iš perdirbtų medžiagų pagaminti katodai kokybe nenusileidžia naujiems.

Taip „Volkswagen“ uždaro gamybos kilpą, sumažina CO2 emisijas ir sutaupo šiek tiek brangių žaliavų.

Įprastai elektromobilių baterijos yra perdirbamos kitaip – jos yra deginamos piro-metalurginio proceso metu. „Volkswagen“ savo mechaninį baterijų perdirbimo procesą išvystė kartu su Braunšveigo technologijų universiteto mokslininkais. Įdomu tai, kad jis buvo išvystytas 2009-2011 metais, bet pritaikytas tik dabar. Aišku, dabar jis ir yra reikalingiausias.