Apie retus „Volkswagen“ modelius rašome ne pirmą kartą. Štai „Volkswagen EA489 Basistransporter“ daugelis žmonių nėra matę, nes šių sunkvežimių gamybos apimtys nepasiekė nė septynių tūkstančių. SP2, apie kurį rašomas šis straipsnis, buvo gaminamas gausiau, tačiau ir tas automobiliui daugeliui jūsų yra negirdėtas. Kodėl?
„Volkswagen SP2“ ir SP1 Europoje yra itin reti, nes tai nėra vokiečių kūrinys. Šis modelis yra tikras „Volkswagen“, tačiau buvo sukurtas Brazilijoje. Toje šalyje lankiausi jau tris kartus (pastarąjį kartą gegužės pabaigoje-birželio pradžioje), tačiau šio automobilio gyvai vis dar nesu matęs. SP2 buvo gaminamas 1972-1976 metais, iš viso pagaminta kiek daugiau nei 11 tūkstančių tokių automobilių. Nors Brazilijoje senų automobilių netrūksta, daug SP2 iki šių dienų neišliko. Bet pradėkime nuo pradžių.
Siekdama skatinti šalies pramonę, Brazilijos valdžia nuo seno ribojo automobilių importą. Šalyje kilo automobilių gamyklos, o importo sąlygos vis griežtėjo. Septintajame dešimtmetyje sportinių automobilių importas į Braziliją buvo beveik neįmanomas, tačiau kur vieni įžvelgė problemą, kiti matė galimybę. Volkswagen do Brasil visada turėjo šiokią tokią nepriklausomybę nuo šeimininkų Vokietijoje, todėl 1969 metais ėmėsi kurti naują sportinį automobilį.
„Projektas X“ – taip buvo vadinama naujo automobilio kūrimo programa. Prie jos prisidėjo tarptautinė komanda, nors visas veiksmas ir vyko Brazilijoje. Pats divizijos vadovas Rudolfas Leidingas su žmona Helga Leiding entuziastingai palaikė projektą. Naujojo automobilio dizainą kūrė Marcio Piancastelli, o techninius klausimus sprendė inžinierius Schiemannas. Braziliškos „Volkswagen Variant “ versijos platforma tapo „Projekto X“ pagrindu. 1971 metais pasaulį išvydo pirmasis prototipas, o gamyba prasidėjo jau kitais metais.
„Projektas X“ gavo SP vardą. Šios raidės žymėjo San Paulo miestą, tačiau automobilį išbandę brazilai jas iššifruodavo Sem Potência (laisvas vertimas – Be Galios). Tokia pravardė išvaizdžiam automobiliui prilipdyta todėl, kad galinius jo ratus suko 1,7 litrų oru aušinamas variklis, išvystantis 75 ag (56 kW). SP2 buvo pakankamai lengvas, tačiau silpnas variklis leido įsibėgėti tik iki 160 km/h. Iki 100 km/h SP2 įsibėgėdavo ilgiau nei per 16 sekundžių.
Nors „Volkswagen SP2“ ir nebuvo greičio monstras, tai buvo labai gražus automobilis. Subtilios, tačiau dėmesį traukiančios linijos, žemas siluetas, atletiška stovėsena – šis automobilis atrodė moderniai ir patraukliai. Žurnalistai taip pat gyrė automobilio kokybę bei technologijas – tai buvo tikras šuolis Brazilijos automobilių pramonei. Tiesa, SP1, turėjęs tik 1,6 litrų, 65 ag (48 kW) variklį, buvo labiau peikiamas nei giriamas, todėl tos versijos gamyba nutraukta pagaminus tik 88 automobilius.
Nors „Volkswagen SP2“ sulaukė daug pagyrų, jis turėjo vieną problemą – tuo metu San Paule gamintas sportinis automobilis „Puma“ turėjo stiklo pluošto kėbulą, todėl buvo lengvesnis ir greitesnis. SP2 buvo brangokas brazilų kišenei, todėl pardavimai buvo lėti. Automobilio gamyba buvo nutraukta jau 1976-aisiais. Iš viso pagaminta maždaug 11 tūkstančių „Volkswagen SP“ automobilių. Didžioji jų dalis liko Brazilijoje, tačiau šiandien juos labai medžioja kolekcionieriai, kurie mielai parsiveža SP į Europą.
Beje, buvo sukurta ir SP3 koncepcija. Tai buvo tas pats SP2, tačiau su 1,8 litrų skysčiu aušinamu varikliu, išvystančiu 99 ag (74 kW). Šiuo projektu siekta išspręsti pagrindinę SP2 problemą – galios stygių. Tačiau SP3 toliau nepasistūmėjo. Tiesa, šių laikų entuziastai į SP2 lėtumą net nekreipia dėmesio – džiaugiamasi daugeliui nepažįstamu dizainu ir sutrikusiais praeivių žvilgsniais.
