„Volkswagen“ inžinieriai kartais pažaidžia su mintimi gaminti sportinį automobilį. Štai Volkswagen „EcoRacer“ buvo neišsipildžiusios dyzelinės ateities pranašas, o „Volkswagen BlueSport“ iš tikrųjų buvo pakankamai arti serijinės gamybos.
Tačiau su „Volkswagen“ marke yra siejami kiti lūkesčiai – „Volkswagen“ grupės strategijoje ypatingi sportiniai automobiliai paliekami „Audi“, „Lamborghini“, „Porsche“, „Bentley“ ir „Bugatti“ markėms.
Kam „Volkswagen“ reikalingas ypatingas superautomobilis?
Ferdinandas Piëchas, galima sakyti, gimė tam, kad dirbtų „Volkswagen“ grupėje. Jo mama buvo Ferdinando Porsche dukra. 1963 metais vos baigęs mechanikos inžinerijos studijas Šveicarijos federaliniame technologijų institute Ciuriche, Piëchas pradėjo dirbti savo dėdės Ferry Porsche komandoje, kur netrukus tapo techniniu direktoriumi ir prisidėjo prie ne vieno „Volkswagen kūrimo“.
Šis straipsnis nėra apie Piëchą, todėl keletą jo karjeros vingių galima ir praleisti. 1993 metais jis tapo „Volkswagen“ valdybos pirmininku ir ėmėsi spręsti galvosūkį – kaip ištraukti į finansinę duobę krentančią kompaniją? Jo sprendimas – markės įvaizdžio keitimas ir produktų įvairovės plėtra. Piëchas manė, kad „Volkswagen“ turi galutinai pamesti pigaus automobilio įvaizdį, kelti kokybės kartelę ir pasiūlyti ką nors kiekvienam pirkėjui.
Netrukus Piëchas kreipėsi į garsųjį italų automobilių kūrėją Giorgetto Giugiaro ir nurodė jam sukurti ypatingą superautomobilį su W12 varikliu. Tik kam to reikia?
