Ministerija skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokestį. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata). Visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais.
Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau degalų naudojančias transporto priemones.
„Transporto tarša yra labiausiai išaugusi nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą – net 49 proc. Mes viršijame numatytas normas nepaisant to, kad mūsų didmiesčiai yra kelis kartus mažiau tankūs nei kiti – Miunchenas, Viena ar Paryžius. Dėl to yra kalti iškastinio kuro katilai, bet daugiausia yra visgi transportas. Transporto išmetimai yra augantys ir mes turime imtis priemonių, kad transportas mažintų išmetimus, ir lygiagrečiai kurtume alternatyvas.
Devynios iš dešimties kelionių yra atliekamos automobiliu. Apklausų duomenys rodo, kad žmonės nebūtinai nori turėti automobilį, bet nėra sukurtos alternatyvos. Pinigai, surinkti per šitą mokestį, būtų per darnaus judumo fondą paskirstomi priemonėms, skirtoms alternatyviam judėjimui – dviračių takams, viešajam transportui, išmaniosioms sistemoms ir t.t.
Mes atsisakėme pirminės registracijos mokesčių todėl, kad yra buvę precedentų Rumunijoje, kur toks vienkartinis mokestis buvo traktuojamas kaip vidinis muitas įvežamai priemonei. Todėl mes jį turėjome taikyti ir pakartotiniam pardavimui viduje arba jo atsisakyti. Buvo nuspręsta jo atsisakyti ir pereiti prie metinio mokesčio už taršą“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Įsigaliotų nuo 2023-iųjų metų
Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Automobilių sportui išimčių kol kas nenumatoma
Vyriausybės posėdžio metu gautas Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) siūlymas šio mokesčio netaikyti automobiliams, kurie turi LASF išduotą sportinio automobilio techninį pasą. Federacija skaičiuoja, kad tokių automobilių šalyje yra apie 2000. LASF teigimu, automobilių sporte transporto priemonė yra sportinis inventorius, kuris jokioje kitoje kaimyninėje šalyje nėra papildomai apmokestintas.
Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad išimčių automobilių sporto atstovams nėra numatyta. Visgi po Vyriausybės pritarimo šis klausimas veikiausiai bus aršiai diskutuojamas Seime.
„Čia yra vienas solidarumo aspektas. Automobilių sportas, kartu su sportine aviacija, yra vienas brangiausių sportų. Reikia suprasti, kaip aš atrodyčiau, siūlydamas išimtis automobilių sportui, kai kiti, vidutines pajamas gaunantys piliečiai, turintys būtinosioms reikmėms automobilius, turės mokėti. O čia yra laisvalaikio priemonė. Tarša yra tarša. Aš negaliu būtinųjų reikmių apmokestinti, o laisvalaikio priemonių – ne“, – sakė S.Gentvilas.
Mokestis pagal išmetamų teršalų kiekį
Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.
Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).
CO2 išmetimams siekiant 131–160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121–160 gramų, nuo 2025 metų – 111–160 gramų, o nuo 2026 metų 101–160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161–200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201–250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
„Dėl šito mokesčio diskusijos karštos ir jos tik karštės. Vienas dalykas, jog akivaizdu, kad tam tikrų žingsnių reikia. Antras – kad iš kritikų viešojoje erdvėje pasigendu konkrečių pasiūlymų. Dyzelino akcizo didinimui aš irgi negalėčiau pritarti, nes mes turime kaimynines šalis. Klausimas – kokios alternatyvos. Kiti sako, kad daugiau apmokestinkim krovininį transportą. Kalbant apie krovininį, tai nuo 2023-iųjų metų mes pereisim prie taršos mokesčio už nuvažiuotą atstumą. Tai bus geriausias ir teisingiausias variantas. O kalbant apie šį mokestį, svarbiausia iš Vyriausybės išeiti į Seimą, kur bus priimti galutiniai sprendimai. Yra tikrai daug pasiūlymų kaip ir ką koreguoti.
Mano akimis, galbūt svarbiausi du dalykai kalbant apie mokesčių naštą. Jei šeima turi du vaikus, jei reikia didesnio automobilio, reikia pasirūpinti, kad ji galėtų jį pasikeisti į mažiau taršų. Ir tuomet rajono gyventojai, esantys nutolusiose teritorijose, kuriems reikia galingesnio, keturiais ratais varomo automobilio, kad žiemą jie galėtų išvažiuoti. Man atrodo, kad svarbu pereinamieji laikotarpiai ir svarbu įvertinti tą mokesčių naštos aspektą“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.
