„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vyriausybės planas-chuliganas „prieš dyzelius“: ambicingos naujovės ir gresianti socialinė neteisybė

Vos prieš kelias dienas Vilniaus savivaldybė nusprendė panaikinti privilegijas hibridams ir įkraunamiems „plug in“ automobiliams, turintiems ir vidaus degimo variklį. Nes lyginti juos pagal CO emisiją su tikrais elektromobiliais – neadekvatu. Tačiau šią naujieną netrukus užgožė kita: Aplinkos ministerija įregistravo Vyriausybės nutarimą „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“. Jame išvardytos numatomos naujovės, kurias dar svarstys Vyriausybė ir tvirtins Seimas.
Automobilių išmetamosios dujos
Automobilių išmetamosios dujos / 123RF.com nuotr.

Lietuvos politikai apie automobilių mokesčius kalba jau keletą metų. Iš pradžių norėjo apmokestinti tik dyzelinius. Bet išsigando visuomenės reakcijos ir nutilo. Ir nors automobilių mokestį sumokame pirkdami degalus (kuo daugiau važinėjame, tuo daugiau akcizo sumokame), diskusijos apie vienokį ar kitokį automobilių mokestį vyksta ne pirmą kartą. Tačiau 2017 m. tokia galimybė pirmą kartą buvo įrašyta į Vyriausybės programos priemonių gyvendinimo planą. Pasirinktas vardiklis – automobilių taršumas.

TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kokius automobilių mokesčius moka kitų ES valstybių vairuotojai?

Kėdės ryte, pinigai vakare? Ar atvirkščiai?

Tiesa, ir ši iniciatyva sulaukė daug kritikos.

Vyriausybė buvo raginama pirmiausia suteikti lengvatas, perkantiems naujus arba įsigyjantiems itin ekologiškus automobilius. Kad juos galėtų įpirkti vidutinis statistinis pilietis. O tik tuomet kurti kliūtis senų dyzelių turėtojams. Antraip nebus pasiekta jokios pažangos. Nes senus, taršius automobilius išpjautais katalizatoriais ir užsikimšusiais (todėl pašalintais) kietųjų dalelių filtrais DPF įsigyja tikrai ne patys turtingiausi pirkėjai.

Autoplius.lt nuotr./Importuojami automobiliai pagal amžių
Autoplius.lt nuotr./Importuojami automobiliai pagal amžių

Ministerijos oro taršos mažinimo projekto svarbiausi punktai

Pažvelkime, ką nusprendė vyriausybė ir svarstys Seimas. Savo nuomone pasidalinkite komentaruose: kas logiška, o kas, galbūt, tobulintina.

Laikas. Projektas įsigalios 2019 m., kai bus pradėta riboti EURO 4 ir mažesnius taršos standartus atitinkančių automobilių registracija. O 2020 metais bus padidintas akcizas dyzelinui ir įvestas taršos mokestis. Daugumos kitų priemonių įgyvendinimo tvarka įsigalios 2021 metais. Seimo rinkimai numatomi 2020 m. spalio 11 d. Taigi tikėtina, kad dyzeliną brangins šis Seimas, bet paliks nemažai darbų ir naujam.

Subsidijos: skatins keisti lengvuosius automobilius į mažiau taršius. Plane sakoma, kad 40 mln. Eur asignavimų 2021-2027 m. planuojama skirti fizinių asmenų, įsigyjančių ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą lengvąjį automobilį, skatinimui. Su sąlyga, kad turimą 10 metų ar senesnį automobilį jie priduos kaip netinkamą eksploatuoti (vienkartinė negrąžinamoji subsidija). Paskata senas lūženas keisti apynaujais automobiliais?

PVM dydžio subsidijos, įsigyjant naujus elektromobilius ir hibridus. 2021-2027 m. planuojama skirti 20 mln. Eur. Taigi, kaip pastebi ekspertas ir viešųjų ryšių specialistas Paulius Sviklas, įsigalioja socialinė nelygybė. Jei perkate „Jaguar I-Pace“ už 80 tūkst. Eur, gausite 14 tūkst. nuolaidą. O jei neturite pinigų ir įperkate tik „Nissan LEAF“ už 36 tūkst., tegausite 6 tūkst. Eur nuolaidą.

Elektromobilio „Jaguar I-Pace“ pristatymas Vilniuje
Elektromobilio „Jaguar I-Pace“ pristatymas Vilniuje

PVM dydžio paskata perkant hibridus, turinčius didžiulius vidaus degimo variklius („Lexus RX“, „Range Rover Sport“, „Porsche Panamera“ su V8 varikliu!) taip pat kelia keistų minčių. Nes šių automobilių pirkėjai gautų daugiau nei 20 tūkst. Eur nuolaidas, iš esmės neprisidėdami prie ekologijos.

„Land Rover“ nuotr./„Plug-in“ hibridas „Range Rover Sport“
„Land Rover“ nuotr./„Plug-in“ hibridas „Range Rover Sport“

Palyginimui, šalyse, kurios iki šiol subsidijavo elektromobilių (ne hibridų) įsigijimą, daugeliu atveju buvo kompensuojama fiksuota suma. D.Britanija skyrė ne daugiau 5 tūkst. svarų, Estija (tiesa, trumpai, tik pirmiems 500 automobilių) – 18 tūkst. Eur, Vokietija – 4 tūkst. Eur kompensaciją visiems elektromobiliams.

Norvegija nusprendė netaikyti elektromobiliams mokesčių, kurie yra vieni didžiausių pasaulyje, įskaitant 25 proc. pardavimo, taip pat registracijos mokesčius. Šie mokesčiai, priklausomai nuo automobilio svorio, variklio dydžio, taršos sudaro apie 12 tūkst. dolerių.

Todėl „E-Golf“ „pusbrolis“, standartinis dyzelinis „Golf“ automobilis, kainuoja apie 40 tūkst. dolerių, o „e-Golf“ po mokestinių lengvatų kainuoja apie 31 tūkst. dolerių.

Taršos mokestis nuo 2020 m. Lengvieji automobiliai bus apmokestinti pagal jų taršos lygį. Mokestį mokės transporto priemonių savininkai. Koks tas mokestis ir koks jo periodiškumas – dar neaišku. Anksčiau buvo išsakytų hipotezių, kad jis bus mokamas registruojant automobilį.

Dyzelinių automobilių eismo ribojimas didmiesčiuose. 2020-2027 m. planuojama finansiškai skatinti 5 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) savivaldybes, kad jos ribotų dyzelinių automobilių eismą mieste ar jo dalyje. Finansinė paskata suteikiama už ribojimo įgyvendinimą ir gali būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti. Na, ar vėl vyks viešųjų ryšių varžytuvės, kaip dėl Vyčio paminklo? O gal politikai bijos skriausti dyzelinių automobilių vairuotojus?

Sistemos, per atstumą registruojančios teršėjus. 2020-2030 m. 4 mln. Eur planuojama skirti nuotolinio registravimo sistemų greitkeliuose ar miestuose instaliavimui. Jos turėtų identifikuoti ir registruoti išmetamų teršalų kiekio ir kitų parametrų kelyje neatitinkančias transporto priemones. Apie tai informuotų ir savininką, ir techninės apžiūros asociaciją. Jei savininkas nespręstų problemos, jam grėstų administracinė atsakomybė (pavyzdžiui, anuliuojama techninė apžiūra).

Taip pat planuojama kurti sistemą, per kurią apie teršėjus galėtų informuoti kiti eismo dalyviai. Gavus dėl to paties automobilio didesnį skaičių pranešimų per nustatytą laikotarpį, automobilio savininkas būtų kviečiamas į techninės apžiūros centrą atlikti nurodyto automobilio išmetamų teršalų kontrolę.

Apriboti EURO 4 ir žemesnius standartus atitinkančių automobilių pirmąją registraciją. Jei EURO 5 įsigaliojo 2009 m., tai reiškia, kad Lietuvoje nebus galima registruoti paklausiausių, senesnių nei 10 metų dyzelių. Ši tvarka turėtų įsigalioti 2019 m. Primename, kad populiariausi šiuo metu į Lietuvą įvežami automobiliai – 11-15 metų amžiaus.

Kiti aspektai. Ministerijos projekte taip pat kalbama apie sunkiųjų transporto priemonių savininkų, įsidiegusių NOx selektyviosios katalitinės redukcijos technologiją, skatinimą, kompensuojant dalį patirtų išlaidų. Taip pat – apie ekologinio vairavimo įgūdžių skatinimą, miestų viešojo ir vietinio susisiekimo transporto parkų atnaujinimą, geležinkelio elektrifikavimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs