Esminės reformos, be „sieksime“, „skatinsime“ ir panašių, yra keturios. Atsakomybė už KET pažeidimus teks ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonių savininkui, visa šalies viešojo transporto sistema bus suderinta ir, nusipirkus vieną bilietą, bus galima naudotis bet kuriuo autobusu ar traukiniu, gatvių būklė miestuose turėtų pagerėti užtikrinant, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos bus panaudojamos tinkamai, o „Rail Baltica“ bus pabaigta iki 2025 m.
Esminės reformos, be „sieksime“, „skatinsime“ ir panašių, yra keturios.
Įdomu, kad programoje neužsimenama apie mokesčius automobiliams ar kokias nors paskatas įsigyti naujų transporto priemonių, nors šios temos viešojoje erdvėje verda jau ne vienerius metus.
Kitų idėjų Vyriausybės programoje netrūksta: užsimenama apie troleibusų surinkimą Lietuvoje, į kiekvieną regioną kursuosiančius autobusus, elektromobilių infrastruktūros plėtrą, „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką ir kt.
Prioritetai – ekologija
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, kaip teigiama programoje, ragins įstaigas ir organizacijas skirti dėmesį ir paramą jų darbuotojams įsigyjant ilgalaikius viešojo transporto bilietus, nemotorines transporto priemones, sporto klubų abonementus. Darbdavys turėtų kompensuoti 50 proc. nuolatinio viešojo transporto bilieto ar dviračio kainos? 20 proc.? Pagal parengtą programą, suprasti reikėtų būtent taip, tačiau šio punkto įgyvendinimas neaprašytas.
Darbdavys turėtų kompensuoti 50 proc. nuolatinio viešojo transporto bilieto ar dviračio kainos?
Programoje teigiama, kad viešojo transporto įmonės bus skatinamos įsigyti transporto priemonių, pritaikytų žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Dotacijos? Privaloma kvota? Kitos motyvacinės priemonės? Idėja graži, bet jos įgyvendinimo realumas yra neaiškus.
Kita programos nuostata verta ypatingo dėmesio. Vyriausybė žada sudaryti finansines sąlygas vietos savivaldai užtikrinti kelių kokybę. „Atsisakysime jau daugelį metų galiojančios ydingos praktikos, kai iš savivaldybėms teisiškai priklausančių 30 proc. į Kelių priežiūros ir plėtros programą surenkamų lėšų atitenka mažiau. Užtikrinsime, kad savivaldybės gautų pakankamai lėšų gatvių ir vietos kelių priežiūrai“, – rašoma programoje.
„Skatinsime kompaktiškumą – darbas, pramogos, mokslo, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietos, įvertinus infrastruktūros sukūrimo kaštų ir naudos santykį, turėtų būti kuo arčiau namų arba nesunkiai pasiekiamos viešuoju transportu“, – rašoma kitoje programos dalyje.
Darbo, pramogų, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas paprastai kuria privatus verslas, kuris tokių objektų ir be Vyriausybės paraginimo neįrenginės užkampiuose. Galima sakyti, kad vienintelė tokio punkto nauda – prailginta ir rimčiau atrodanti vyriausybės programa.
Programoje išsamiai aiškinama apie oro kokybę ir taršos mažinimą. Rašoma, kad įvairios visuomenės rūšys turi įsitraukti ir kartu siekti tikslo, kad oro kokybė Lietuvoje būtų palanki visoms gyvybės formoms, bei bendradarbiauti tarpusavyje.
To bus siekiama daugiau krovinių pervežant geležinkeliais, o keleivių – viešuoju transportu. Geležinkelių transporto, miestų aplinkkelių ir tarptautinių magistralių plėtra nurodomi kaip prioritetai. Nepamiršta ir „Rail Baltica“.
„Šios magistralės tiesimas Lenkijoje ir Latvijoje taps prioritetiniu santykių su šiomis šalimis klausimu. „Rail Baltica“ visoje Lietuvoje turi pradėti veikti 2025 m. Vertinant projekto strateginę svarbą regionui ir jo mastą, sieksime, kad ir naujajame, po 2020 m. prasidėsiančiame, ES finansavimo laikotarpyje projektui būtų skirtas adekvatus ES finansavimas“, – rašoma programoje.
Skirti dotacijas Latvijos įmonei? Paplekšnoti per petį direktoriui?
Vyriausybė sieks didinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu. Šalyje, anot programos, turėtų formuotis aviacinio tranzito mazgas, o bazinės oro transporto įmonės formavimas bus remiamas nefinansinėmis priemonėmis. Bus svarstoma šioje srityje veikti kartu su Latvija. Tokie planai skamba keistai, nes vienintelis tranzitinis Baltijos šalių oro uostas yra Ryga, kurioje savo bazę turi didžiausia Baltijos šalių skrydžių bendrovė „Air Baltic“.
„Skatinsime naujų, aplinkai draugiškesnių lėktuvų naudojimą“, – rašoma Vyriausybės programoje. Tai abejotinas teiginys, nes kaip galima paskatinti užsienio įmones pirkti aplinkai draugiškesnius lėktuvus? Skirti dotacijas Latvijos įmonei? Paplekšnoti per petį direktoriui?
Vyriausybės programoje pažymima, kad bus sukurta nacionalinė viešojo transporto sistema, kuri koordinuotų grafikus ir sudarytų galimybę kelionėms bet kur Lietuvoje įsigyti vieną bilietą, apimantį skirtingas transporto paslaugų tiekėjų paslaugas, įskaitant autobusus ir traukinius. Idėja – puiki ir itin patogi vartotojams, tačiau sėkmingų jos įgyvendinimo pavyzdžių užsienio valstybėse rasti sudėtinga.
„Skatinsime žmones naudotis keleivinių traukinių paslaugomis, <...>. Peržiūrėsime „Lietuvos geležinkelių“ valdymo struktūrą – <..>, kartu sieksime išlaikyti ir didinti keleiviams teikiamų paslaugų apimtis. <...> Skatinsime su aplinkosaugos poreikiais suderinamą vidaus laivybos plėtrą“, – rašoma XVII Vyriausybės programoje.
Neatsižadama pažadų skirti daug dėmesio regionams. Vyriausybė kelia tikslą, kad visos gyvenvietės būtų patogiai pasiekiamos viešuoju transportu, o darnaus judumo plėtros koordinavimui bus įkurtas Transporto komitetas Seime.
Viešojo transporto įmonių direktoriai sutinka, kad daugelis regioninių maršrutų yra nuostolingi. Jeigu šių tinklas bus plečiamas, galime neabejoti: arba autobusų bilietų kainos didės, nes iš populiariausių maršrutų pelno reikės dotuoti nuostolingus maršrutus regionuose, arba nuostolingų maršrutų našta bus užkrauta valstybei. Kitaip tariant, mokesčių mokėtojams.
Neatsisakoma minties apie „Park & Ride“ sistemą, kai iki miesto automobiliu atvažiavęs žmogus galėtų jį palikti stovėjimo aikštelėje ir mieste važinėti viešuoju transportu. Tačiau tokia sistema aktuali tik Vilniui, kuris susiduria su parkavimo vietų trūkumu centrinėje dalyje bei didelėmis spūstimis. Vyriausybės pažadas „veikdami kartu su didžiųjų miestų savivaldybėmis“ greičiausiai galioja tik Vilniui.
Geležinkelių elektrifikavimas, suskystintų gamtinių dujų naudojimas sunkiojo transporto ir laivybos sektoriuose, gamtinių dujų ir biodujų naudojimas viešajame transporte nėra naujos mintys: jos buvo tiek socialdemokratų, tiek valstiečių-žaliųjų partijų rinkimų programose.
Žodis „skatinsime“ programoje pavartotas net 179 kartus.
Žodis „skatinsime“ programoje pavartotas net 179 kartus. Vienas iš daugelio pavartotas kalbant apie elektromobilius – bus skatinamas jų naudojimas Lietuvoje ir atitinkamos infrastruktūros plėtra. Per pastaruosius 4 metus elektromobilių naudojimą skatino tik jų gamintojai, kuriantys vis pažangesnius modelius, bei drąsesni vartotojai. Valstybės indėlis plečiant infrastruktūrą – minimalus, o pažadai įrengti kelias dešimtis greitojo įkrovimo stotelių prie pagrindinių šalies magistralių darbais nevirsta jau 3 metus.
Vyriausybė skatins elektrinių bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių plėtrą visoje Lietuvoje bei parko atnaujinimą Kaune ir Vilniuje. Truputį pavėluota, nes Vilnius be Vyriausybės pagalbos jau rengia pirkimo procedūras ir ateinančiais metais sostinėje kursuos pusantro šimto naujų autobusų.
Programoje taip pat rašoma, kad bus remiama aplinkai draugiškų transporto priemonių gamyba bei surinkimas Lietuvoje. Šalyje jau buvo surinkti du „Amber“ troleibusai, tad pajėgumai tą daryti yra. Esminis klausimas – ką daryti apsimoka labiau: ar pirkti, ar surinkti vietoje? Net jeigu troleibusus surinkinėti Vilniuje yra brangiau nei pirkti iš Volfsburgo, galbūt darbo vietų sukūrimas bazinį nuostolį kompensuoja?
„Sieksime“ žodis programoje yra pats populiariausias – jis pavartotas net 212 kartų. Prie populiariausio žodžio įrašyta ir dviračių takų infrastruktūra: Vyriausybė sieks, kad gatvių bei priemiestinių kelių statyba ir modernizavimas būtinai apimtų ir lygiagrečios kokybiškos susisiekimui dviračiais bei pėsčiomis skirtos infrastruktūros plėtrą.
Ekologija yra svarbi sritis, tad naujoji vyriausybė tikisi, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai rodys pavyzdį kitiems gyventojams: daugiau naudos bemotorį bei viešąjį transportą.
Atskiras punktas išskirtas eismo saugumui. Bus plačiau diegiamos bekontaktės greičio matavimo sistemos (nors dar prieš pusmetį buvo patvirtinta, kad iki 2017 m. pabaigos bus įrengta 50 vidutinio greičio matavimo atkarpų). Siekiant pašalinti galimybę išvengti atsakomybės, bus įtvirtinta transporto priemonės savininko atsakomybė už KET pažeidimus.
