Ar esate girdėję apie paskutinio kilometro transporto priemones? Dabar ne vienas automobilių gamintojas („Ford“, „Audi“, SEAT ir dar keli kiti) kuria ir pardavinėja elektrinius paspirtukus. Idėja paprasta – automobilis paliekamas toliau nuo miesto centro ir tą paskutinę kelionės atkarpą tuomet galima įveikti lengva ir kompaktiška transporto priemone. Tai turėtų sumažinti transporto aplinkai daromą poveikį ir padėti sutaupyti.
Elektriniais paspirtukais taip pat galima vykti ten, kur automobiliai apskritai nėra laukiami. Kaip jau esame rašę, motorizuoti paspirtukai nėra tokie jau nauji, tačiau panašią funkciją „Honda“ kadaise bandė patikėti ir kompaktiškam sulankstomam motoroleriui.
Elektrinis paspirtukas gali tilpti praktiškai bet kokio automobilio bagažinėje, o kaip motoroleris? Laisvai, jei tik ta bagažinė taip pat tam bus pritaikyta.
-
Ženeva 2008: „Sbarro Assystem City Car“ – originalus sprendimas
-
Kodėl „Jaguar F-Type“ po kapotu turi porą oro pagalvių: atsakymą padės rasti „Ferrari“
-
Jaunesnis nei atrodo ir slepiantis gamintoją mažylis: durelių vyriai tapo dizaino dalimi
-
Dviejų denių sausumos jachta: kuo unikalus 1992 metų „Italdesign Columbus“ minivenas
1981 metais „Honda“ pristatė naują miesto automobilį „City“. Tai buvo 3,38 m ilgio priekiniais ratais varomas hečbekas. Japonai mėgsta mažus automobilius – sausakimšuose miestuose jie tiesiog yra praktiškesnis pasirinkimas. Be to, mokesčių sistema taip pat ragina rinktis mažesnes mašinas. Tačiau „Honda“ norėjo įrodyti, kad „City“ nėra toks jau mažas – jo viduje juk telpa visas motoroleris!
„Honda City“ pirkėjai galėjo pasirinkti „Motocompo“ motorolerį tarsi papildomą įrangą. „City“ ir „Motocompo“ buvo sukurti vienas kitam – automobilio bagažinė buvo specialiai sukurta taip, kad joje tilptų toks dėžės formos motoroleris.
„Honda Motocompo“ buvo itin kompaktiškas motoroleris. Nulenkus rankeną, sėdynę ir parkavimo kojeles jo išmatavimai buvo vos 118,5 X 24 X 54 cm. Tačiau ištiesus rankenas ir sėdynę šiuo motoroleriu galėjo keliauti suaugęs vidutinio ūgio žmogus. Rankenos abejose „Motocompo“ pusėse padėjo įkelti šį motorolerį atgal į automobilio bagažinę – be skysčių jis svėrė 42, paruoštas naudojimui – 45 kg.
Galinį „Motocompo“ ratą per vienos pavaros transmisiją suko 49 kubinių centimetrų variklis, išvystantis 2,5 AG. Šiuo motorolerių būtų sunku įsibėgėti iki 50 km/val., tačiau jis sėkmingai važinėjo 30 km/val. greičiu. Su pilnu 2,2 litrų benzino baku „Motocompo“ galėjo įveikti apie 150 km. Na, bent jau taip teigė gamintojas.
„Honda“ tikėjosi, kad „Motocompo“ sudomins kone visus „City“ pirkėjus. Šie motoroleriai buvo perkami, tačiau ne taip noriai, kaip tikėjosi gamintojas. Iki 1983 metų „Honda“ pagamino 53 369 „Motocompo“ motorolerius. Šiandien jie yra tikras kolekcionierių grobis – geras pavyzdys kainuoja nuo 3,5 iki 6 ar net 7 tūkstančių eurų.
