Naujausio tyrimo duomenimis, 42 proc. Lietuvos vairuotojų šį dokumentą pageidauja gauti elektroniniu paštu ir atsispausdinti savarankiškai. Trečdalis mūsų šalies vairuojančių žmonių norėtų, kad žaliąją kortelę draudikai jiems atsiųstų paštu.
„Kitą savaitę įsigaliosiantys pakeitimai atliepia Lietuvos vairuotojų lūkesčius, nes didžioji dalis žmonių šį dokumentą norėtų gauti elektroniniu paštu“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Raminta Vileniškienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, į užsienį automobiliu vykstančių vairuotojų laukia palengvinimas.
„Dokumentą gausite elektroniniu paštu ir atsispausdinsite ant paprasto lapo. Tiems, kurie norės, tačiau neturės galimybės atsispausdinti, atsiųsime jį paštu. Jei vairuotojas prarastų šį dokumentą, galėtų bet kada jį atsispausdinti iš mūsų savitarnos portalo“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
Tyrimo duomenimis, tik 8 proc. Lietuvos vairuotojų ją atsiimti norėtų draudimo bendrovės atstovybėje.
R.Vileniškienės teigimu, vairuotojai, kuriems patogu žaliąją kortelę atsiimti draudimo bendrovės skyriuose, bus laukiami juose kaip ir anksčiau.
Svetur draudimo apsauga skiriasi
Žaliąją kortelę vairuotojams paprašius draudimo bendrovės išduoda kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje.
Vykstant į minėtas šalis, pakanka turėti pagal įprastinę draudimo sutartį išduotą draudimo liudijimą, kuris galioja visose Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje ir kiekvienoje iš šių valstybių suteikia tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja šios šalies teisės aktai.
Šis dokumentas suteikia draudimo apsaugą žaliosios kortelės sistemos valstybėse, t.y. Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijoje bei kitose šalyse (valstybių sąrašas skelbiamas internete). Ši kortelė kiekvienoje iš šių valstybių suteikia tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos šalies teisės aktai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žalioji kortelė negalioja tose valstybėse, kurių kodai šio dokumento 8-ajame laukelyje išbraukti.
Skirtingose šalyse veikia vis kita teisinė bazė, todėl pareigūnai žaliosios kortelės neturėjimą traktuos kaip važiavimą be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Norėdami apsisaugoti nuo tokių situacijų, vairuotojai į užsienį privalo pasiimti ne tik žaliąją kortelę, bet ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, draudimo liudijimą bei automobilio registracijos bei techninės apžiūros dokumentus.
Įvykus eismo nelaimei žaliosios kortelės sistemos valstybėje, patirta žala yra atlyginama pagal tos valstybės, kurioje užfiksuotas įvykis, teisės aktuose numatytas draudimo sumas.
Užsienyje – skirtinga vairavimo kultūra
Sėdant prie automobilio vairo užsienio šalyje ar savarankiškai keliaujant po Europą, būtina nepamiršti ne tik dokumentų, bet ir naujos vairavimo aplinkos. Kitoje valstybėje laukia nauja eismo kultūra ir kitokios vairavimo sąlygos. Vairuotojams užsienyje visada privalu atidžiai laikytis kelių eismo taisyklių, o prieš įvažiuojant į užsienio šalį pasidomėti jos eismo ypatybėmis.
Daugelyje užsienio šalių galioja tie patys pagrindiniai kelių eismo taisyklių principai, tačiau baudų ribos, greičio apribojimai, leistinas alkoholio kiekis kraujyje ir kiti panašūs reikalavimai skiriasi.
„Gjensidige" klientų užsienyje sukeliami įvykiai sudaro 7 proc. visų draudžiamųjų įvykių, o atlyginamos išmokos net 18 proc. visų išmokamų žalų. Dažniausiai eismo nelaimės fiksuojamos Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų balandį draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliko „AC Nielsen Baltics“. Apklausta 1600 mūsų šalies respondentų.
