Užtenka vos kelių minučių, kad karštą dieną automobilyje likę vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ar gyvūnai perkaistų, – tai tikrai apkartintų malonų poilsiavimą ar kasdienes keliones. Laimei, į šį keliautojų tykantį pavojų dėmesį atkreipė dalis gamintojų ir ėmė diegti vairuotojų perspėjimo sistemas.
Modernūs sprendimai pavojui išvengti
Perkaitimas arba šilumos smūgis kasmet nusineša kelias dešimtis gyvybių JAV ir Europoje. Pavyzdžiui, nuo 2008-ųjų iki 2019-ųjų dėl perkaitimo automobiliuose JAV kasmet vidutiniškai mirdavo 39 vaikai. Rečiau, bet tokie atvejai fiksuojami ir Europoje, o tragedijų išvengti dažniausiai padeda praeiviai ar kiti vairuotojai, kurie savarankiškai imasi veiksmų pastebėję pavojų.
Siekdami išvengti tokių situacijų, kai kurie gamintojai kuria sistemas, primenančias vairuotojams apie automobilyje likusius keleivius, augintinius ar daiktus. Pavyzdžiui, „Ford“ yra vienas iš nedaugelio gamintojų, kurio automobiliuose įdiegta tokia įranga. Jei išvykstant buvo atidarytos galinės durelės, o pasiekus kelionės tikslą jos nepraveriamos, sistema perspėja vairuotoją, kad ant galinės sėdynės galėjo likti keleivių ar daiktų.
Ši sistema apie keleivius ir daiktus primena vizualiu perspėjimu prietaisų skydelyje ir garsiniu signalu. O naujausiame elektromobilyje „Mustang Mach E“ su panoraminiu stoglangiu montuojamas specialiu sluoksniu padengtas stiklas, kuris pagerina termoreguliaciją – suteikia vėsą salone esant aukštai lauko temperatūrai ir šilumą, kai šalta. Specialus stiklo sluoksnis apsaugo ir nuo ultravioletinių spindulių.
Didžiausia rizika vaikams ir vyresniems keleiviams
Šių metų vasara karščiu džiugina ir Lietuvos gyventojus, tačiau vairuotojai ne visada įvertina pavojų, kurį gali kelti užgriuvusi kaitra. Temperatūra automobilyje kyla itin greitai, ypač jei transporto priemonė stovi atviroje vietoje ir ją veikia tiesioginiai saulės spinduliai.
„Į automobilio saloną patekę saulės spinduliai iš jo „nebeišeina“ ir temperatūra viduje per 10–20 minučių gali padidėti 10 ar 20 laipsnių daugiau, nei tuo metu yra lauke. Pavyzdžiui, jei lauke yra 19–20 laipsnių ir atrodo, kad ganėtinai vėsu, automobilio viduje temperatūra gali pakilti iki 30 laipsnių.
Šią vasarą, kai dieną temperatūra pasiekia 30 ar daugiau laipsnių, automobilio vidus gali įkaisti iki 40 ar 50 laipsnių, o tai nėra komfortiška temperatūra nei vaikams, nei suaugusiesiems, nei gyvūnams“, – paaiškina privačios klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Julita Valančauskytė.
Alsus karštis labiausiai paveikia mažamečius, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis. Todėl jei automobiliu keliauja tokie žmonės, vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi.
„Kuo mažesni vaikai, tuo silpniau išsivysčiusi jų termoreguliacinė funkcija, t. y. jų organizmas dar gali nemokėti atsivėsinti, nes neprakaituoja: paviršinės kraujagyslės neišsiplečia ir neatiduoda šilumos į aplinką. O ūgtelėję vaikai yra labai aktyvūs, dažnai nenustygstantys vietoje, todėl palikti automobilyje jie gali išdykauti, kas dar labiau paspartins perkaitimą“, – dėmesį atkreipia šeimos gydytoja.
„Ford“ sukurta gale sėdinčių keleivių stebėjimo sistema ypač aktuali tėvams, kurių vaikai keliauja vaikiškose kėdutėse. Kadangi jos dažniausiai tvirtinamos saugos diržu arba naudojant „IsoFix“ ar „i-Size“ sistemas, jų neidentifikuoja sistema stebinti, ar gale sėdintys keleiviai prisisegę saugos diržą. Dėl šios priežasties, tėvai gali tiesiog pamiršti, kad automobilyje keliauja vaikas, ypač jei jis miega.
„Suaugę vyresni asmenys rizikos grupėje gali atsidurti dėl kraujotakos sistemos sutrikimų, o negrįžtamus procesus gali lemti sulėtėjusi organizmo apykaita. Pavojinga ir lėtinėmis, kaip antai širdies kraujagyslių sistemos, kai kuriomis endokrininėmis ar plaučių ligomis sergantiems žmonėms. Jiems esamos ligos bei nepakeliamas karštis gali sukelti rimtų komplikacijų“, – perspėja J. Valančauskytė.
Žinoma, kartais dėl tam tikrų priežasčių keleiviai automobilyje turi likti. Tokiu atveju vairuotojui derėtų pasirūpinti, kad automobilis visą laiką stovėtų šešėlyje ir jis nedingtų saulei nusisukus, tai pat būtina praverti langus arba įjungti kondicionierių ir likusiems viduje palikti pakankamai vandens.
Šeimos gydytoja sako, kad apie tai, jog žmogus patyrė šilumos smūgį, išduoda tokie simptomai kaip vangumas bei mieguistumas, galvos svaigimas ir skausmas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas. Taip pat dėl kilusių kraujotakos pakitimų gali sutrikti pusiausvyra, spengti ausyse. Specialistė pabrėžia, jog neretai pakyla kūno temperatūra ir įprasti vaistai jos nenumuša.
Įkaitusiame automobilyje šuo krenta per šešias minutes
Karštis automobilyje neigiamai veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, kurie, beje, šilumos pertekliui dar jautresni. „Ford“ automobiliuose naudojama sistema padeda išvengti ir tokių nelaimingų atsitikimų, nes identifikuoja ne tik ant galinės sėdynės keliaujančius vaikus ir suaugusiuosius, bet ir augintinius.
Tokiu atveju viskas veikia identiškai – jei kelionės pradžioje buvo pravertos galinės automobilio durelės, kad būtų įlaipinti arba su specialiu kelioniniu narvu įkelti gyvūnai, išjungus variklį prietaisų skydelyje atsiranda perspėjimas ir įsijungia specialus garsinis signalas, primenantis vairuotojui apsidairyti.
„Nereikėtų pamiršti ir mūsų augintinių, kuriuos vis dažniau pasiimame į laisvalaikio keliones. Jų termoreguliacija lėta, jie neprakaituoja kaip žmogus, vienintelis atsivėsinimo būdas yra lekavimas, o to tikrai nepakanka palikus juos automobilyje“, – perspėja J. Valančauskytė.
Karališkoji gyvūnų apsaugos nuo žiauraus elgesio bendruomenė praneša, kad nuo 2008-ųjų iki 2019-ųjų vien Anglijoje ir Velse buvo užfiksuota daugiau nei 64 tūkst. gyvūnų perkaitimo atvejų. Pasak Australijos gyvūnų globos specialistų, pakanka vos šešių minučių, kad prikaitusiame automobilyje paliktą šunį ištiktų tragiškas likimas.
