Kaip 15min pasakojo skaitytojas Simonas, Gilužio gatvės atkarpa nuo sankryžos su Karaliaučiaus g. iki kitos sankryžos su Tolminkiemio g. vis dar neasfaltuota.
250 metrų žvyrkelio
„Žvyrkelio atstumas – 250 m. Pagal turimus duomenis, kadaise Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus r. savivaldybė bei Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kartu ar atskirai priėmė sprendimus, nulėmusius, kad šiandien neįmanoma šios gatvės išasfaltuoti, kadangi būsimos gatvės vietoje yra 1 ar 2 privatūs sklypai.
Prie pat gatvės pastatyti nauji daugiabučiai namai, tačiau dėl to, kad šalia minėtas žvyrkelis, kyla daug dulkių ir purvo. Sunku suprasti, kaip apskritai gali būti žvyrkelis mieste, ne kaime ir dar šalia daugiabučių. Juk kenkiama gyventojų sveikatai“, – teigė Simonas.
Pilaitiškis įsitikinęs, kad tai ne tik susisiekimo problema, bet ir gyvenimo kokybės problema: „Ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus m. sav. administraciją su prašymu, kad gatvė būtų išasfaltuota, tačiau nuolatos primenama, kad gatvė nepriklauso savivaldybei, nes sklypus Gilužio gatvėje suformavo ne ji, o NŽT.
Prie pat gatvės pastatyti nauji daugiabučiai namai, tačiau dėl to, kad šalia minėtas žvyrkelis, kyla daug dulkių ir purvo.
Dar paaiškinama, kad nėra galimybių suprojektuoti ir įrengti gatvės kartu su lietaus nuotekų inžineriniais tinklais ne savivaldybei priklausančiuose sklypuose. O esamas žvyrkelis reguliariai yra lyginamas greideriu, išdžiūvus gruntui yra gilinami lietaus vandeniui surinkti skirti grioviai.“
Simonas sako puikiai prisimenąs, kad ir teisiant vakarinį Vilniaus aplinkkelį buvo problemų dėl privačių sklypų, bet esą tuomet rasta būdų juos paimti visuomenės reikmėms, savininkams sumokėtos kompensacijos.
Problema tęsiasi tris dešimtmečius
„Šiuo konkrečiu atveju problema tęsiasi apie 30 metų ir viena institucija rodo į kitą, tačiau niekas nieko nedaro, kad spręstų problemą. Tokios institucijos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracija, apskritai nebėra, o dabartinė Gilužio g. jau ne Vilniaus rajone, bet mieste.
Tų, kas čia atgavo žemę, pirminių savininkų irgi nerastume, nes sklypai seniausiai perparduoti. Taigi, šiame chaose netgi surasti kaltuosius ne taip paprasta. Visgi, kad čia bus gatvė (kaip ir aplinkkelio atveju) buvo aišku gana seniai – dar sovietiniais laikais projektuojant Pilaitės mikrorajoną. Gilužio–Taurupės gatvėmis planuotas svarbus Pilaitės aplinkkelis, aukštos kategorijos gatvė, bent tokia turėjo būti“, – kalbėjo Simonas.
Vyras neslepia nuostabos – kodėl sklypus reikėjo suformuoti ir grąžinti būtent ant jau susiformavusios gatvės. Dabar čia ir toliau važiuoja automobiliai, va tik niekas asfaltuoti gatvės neketina. Esą situacija būtų kitokia, jeigu sklype stovėtų namai ar vyktų kitokia veikla.
„Tačiau taip nėra. Vis dėlto, žvyrkelis dėl to netampa normalia gatve, o biurokratai ir toliau nieko nedaro, kad kelias būtų iš esmės tvarkomas, – apgailestavo Simonas. – Juolab kad šalia jo buvo leista statyti daugiabučius, ten atsikels nauji gyventojai. Juos apgavo, matyt, žadėjo, kad čia bus gatvė. Vietoje gatvės jie uostys dulkes ir matys purvyną. Kaimas, ne sostinė.“
-
Plovyklos projektas visuomenei dar nepristatytas, o darbai sklype jau vyksta, statytojai sako – tam leidimo nereikia
-
Nauji kainų rėžiai: butai Lazdynuose, Pilaitėje ir Šeškinėje iš ekonominės klasės virsta vidutine?
-
„Omberg group“ įsigijo sklypą Pilaitėje, planuoja gyvenvietę su rekreacinėmis zonomis
Jo manymu, ne tik šie gyventojai paverčiami įkaitais, o ir visa Pilaitė, nes tranzitinis eismas galėtų važiuoti aplinkkeliu, tačiau važiuoja vidinėmis rajono gatvėmis.
Šalia kelio leista statyti daugiabučius, ten atsikels nauji gyventojai. Juos apgavo, vietoje gatvės jie uostys dulkes ir matys purvyną. Kaimas, ne sostinė.
„Toks Vilniaus miesto savivaldybės abejingumas tiesiog kenkia miestiečiams: tiek dulkės, tiek kiti teršalai. Savaip nuodijami miestiečiai, tai tiesiog pasekmė. Nieko nedarymas – savivaldybės strategija.
Užtat jie 105-ą kartą pakartos, kad ne savivaldybė grąžino čia sklypus, ne jie kalti, kad Gilužio g. sklypai privatūs. Politinės atsakomybės niekas neprisiims, neparodys teisingo požiūrio. Kelio neuždarys, leis važiuoti ir dulkes kelti į daugiabučius. Tokia valdžia – silpna valdžia“, – atvirai piktinosi Simonas.
Paimti nesvarsto
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrius pateikė situacijos išaiškinimą. Jame teigiama, kad didysis sklypas gali būti naudojamas tik susisiekimui ir inžinerinių tinklų koridoriams ir jam nustatytas servitutas, paėmimas visuomenės reikmėms net nesvarstomas.
„Žemės sklypai, per kuriuos driekiasi kelias, yra privatūs. Didesniam sklypui buvo parengtas žemės sklypo valdos projektas ir yra pakeista paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiuo projektu buvo siūloma nustatyti kelio servitutą ir paramos sutartimi sklypą perduoti Savivaldybei.
Kadangi kelio servitutas registruotas (Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)), tai nematome poreikio šį sklypą paimti, nes gyventojai keliu gali naudotis.
Žemės sklypai, per kuriuos driekiasi kelias, yra privatūs.
Norint rengti paėmimą visuomenės poreikiams, reikia organizuoti ir patvirtinti detalų planą“, – teigiama savivaldybės skyriaus komentare.
Tuo metu siauras sklypas (mažesnis) yra žemės ūkio paskirties ir kelio servituto neturi. Ar tai reiškia, kad jo savininkas tiesiog gali tą sklypą apsitverti ir tuomet važiuoti juo niekas negalės, Vilniaus savivaldybė neatsakė, tik konstatavo – sklypas yra privatus.
Žvyrkelių sostinėje – ne vienas
Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad vien 2020 m. išasfaltuota 15 km žvyrkelių.
Šiemet, kaip praneša savivaldybė, įvairiose sostinės seniūnijose suplanuota išasfaltuota daugiau nei 12 km gatvių. Pirmiausiai bus tvarkomos tos gatvės, kuriomis per parą daugiausia pravažiuoja viešojo ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažeistų ir remontuotinų vietų ir kurių atkarpoje daugiausia provėžų bei nelygumų. Didžioje dalyje gatvių bus remontuojamos atsiradusios duobės, dalis gatvių bus tvarkomos ištisinio asfaltavimo būdu, kai keičiama visa kelio danga.
Vilniaus gatvių ir kelių priežiūrai, remontui ir asfaltavimui šiemet skiriama apie 3,4 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį savivaldybė žvyrkelių asfaltavimui suplanuotas lėšas skiria dalinio finansavimo („50 ir 50“) programoje dalyvaujančiųjų bendruomenių projektų įgyvendinimui kofinansuoti. Taip pat rengiamas seniai apgyvendintų teritorijų gatvių asfaltavimo planas, kuriuo bus siekiama pagerinti susisiekimo infrastruktūrą vietose, kuriose gatvių tvarkymo laukiama seniausiai.
Apie konkrečius planus žadėta paskelbti vėliau. Tačiau vilnius.lt tokios informacijos nėra.
