Ministerija dėl kelių kokybės kaltina rangovus
Parlamentaras Gintaras Vaičekauskas uždavė kontrolinį klausimą: „Kas turėtų prisiimti atsakomybę už nekokybiškai nutiestus kelius?“ Ministras R.Masiulis susitikime su liberalais teigė, kad visą atsakomybę dėl nekokybiškų kelių turi prisiimti rangovai.
Seimo narys Jonas Liesys domėjosi, kiek kilometrų žvyrkelio visgi planuojama asfaltuoti kitais metais. Ministras pripažino, kad šiais metais numatyto plano įgyvendinti nepavyko ir dėl rangovų kaltės buvo prarastas 54 km ruožas, tačiau kitąmet žada asfaltuoti 420 km žvyrkelio.
Liberalai pažymi, kad Susisiekimo ministerija gerokai vėluoja su žvyrkelių asfaltavimo projektais, kas kelia abejonių ar tikrai bus įmanoma įvykdyti užsibrėžtus tikslus.
Žvyrkelių asfaltavimo projektai kelia daug klausimų
Jonas Varkalys pastebėjo, kad keičiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) aprašui, finansavime nebelieka galimybės savivaldybėms skirti didesnių sumų. Parlamentaras domėjosi, kas laukia savivaldybių, kurios jau turi sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) stambesniems objektams tvarkyti.
„Sprendžiant didesnių statinių kelių problemas, neretai būdavo sudaromos bendradarbiavimo sutartys tarp savivaldybių ir Kelių direkcijos, kartais ir Geležinkelių infrastruktūros direkcijos. Savivaldybės ir LAKD stambesniems objektams turi pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis, kuriose yra numatytas ženklus savivaldybių prisidėjimas iš KPPP finansavimo. Kaip bus sprendžiamas šis klausimas, nes pagal metodiką skiriamų lėšų užteks tik pradėtų smulkių investicijų ir kelių priežiūros, t. y. greideriavimo finansavimui?“, - klausė Seimo narys.
R.Masiulis teigė, kad planuojama įvesti balų sistemą, nors pripažino, kad šis projektas tik svarstymo stadijoje. Ministras žada, kad savivaldybės savarankiškai galės spręsti, kokie objektai yra svarbūs: „Savivaldybėms bus duota diskrecija pačioms nuspręsti, kur geriausia investuoti“.
Tačiau parlamentaras Ričardas Juška atkreipė dėmesį į Kelių direkcijos abejingumą ir užkraunamą milžinišką biurokratinę naštą savivaldybėms. R.Juška pabrėžė, kad įvėlus net menkiausią klaidą paraiškose, iškyla grėsmė negauti finansavimo struktūriškai svarbiems keliams sutvarkyti. Seimo narys pateikė pavyzdį, kai dėl menkos klaidos Jurbarko raj. Vertimų kaimas prarado finansavimą struktūriškai svarbaus kelio (Mikutaičiai I–Vertimai ruožas) tvarkymui 2018 – 2020 m., nors šis kelio ruožas buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą.
„Savivaldybėms suteikta teisė pasirinkti, kokius regioninius kelius būtina asfaltuoti, tačiau Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas, suvesdamas duomenis į sistemą „Vintra“ nepažymėjo, jog minėtu keliu vyksta reguliarus visuomeninio transporto eismas, todėl vertinime buvo prarasti 10 balų ir kelias nepateko į asfaltuojamų sąrašą. Kiek buvo kreiptasi – Kelių direkcijos atsakymas vienas – kaip užpildyta, taip ir bus“, - parlamentaro teigimu, Kelių direkcija slapstydamasi po biurokratijos gaubtu, jau pusę metų neduoda teigiamo atsakymo dėl klaidos tvarkymo.
Susisiekimo ministras teigė, kad su šia situacija nėra susipažinęs ir pažadėjo asmeniškai pasidomėti.
Planai stringa dėl pavėluotų sutarčių pasirašymo
Liberalai pastebėjo, kad didelis ruožas žvyrkelių galimai liks neišasfaltuotas dėl Susisiekimo ministerijos vėlavimo pasirašyti sutartis.
Susisiekimo ministerija pavėluotai pateikė asfaltavimo planą Vyriausybei, o iki šių metų gegužės mėn. buvo sudaryta viso labo tik 20 proc. numatytų sutarčių, todėl rangovai negalėjo pradėti darbų.
