Aukštaitijos nacionalinis parkas pasitiko gražia gamta ir žalumos gausa. Savaitgaliais čia knibžda lankytojai, tačiau darbo dienomis jų sumažėja ir ramybė garantuota. Automobiliai su Vakarų Europos valstybių numeriais patvirtina, kad žmonės poilsį šiame parke vertina. Kaip visada akį itin traukia Palūšės bažnyčia. Ne veltui ji buvo pavaizduota ant vieno lito banknoto. Teigiama, kad jos statybos metu buvo panaudotas vienintelis įrankis – kirvis.
Ginučiai taip pat daugumai gamtą mėgstančių lankytojų yra puikiai žinoma vieta. Tie, kas jų dar neaplankė, turi puikią progą tai padaryti šią vasarą. Čia galima atvykti automobiliu, dviračiu ar baidare.
Didžiausias traukos centras – Ginučių malūnas. Čia mus maloniai nustebino įvairių paukščių ir jų jauniklių gausa. Manome, kad jie nustebins visus čia apsilankiusius. Apie tylą, ramybę ir nuostabią aplinką kalbėti neverta – tai reikia pajusti. Šalia esantys Ginučių piliakalnis ir Ladakalnis taip pat nepaliks abejingų. Sutvarkyta ir turistams pritaikyta aplinka leidžia čia susiplanuoti puikią užkandėlę gamtoje.
Primirštas, tačiau tikrai ypatingas kaimelis yra Meironys. Nors šį kaimelį apeiti užtenka nepilnos valandos, tą padaryti tikrai verta, o ypač stabtelėti ant Meironyse esančio tilto ir pasidairyti į pratekančią upę. Kaimelis įsikūręs šalia Palūšės ir Ignalinos, o būtent čia dažniausiai prasideda visų aplankiusų ANP keliai. Tad tai būtų puiki Aukštaitijos nacionalinio parko pažinimo pradžia.
Ignalinoje puikiai tvarkosi šiais metais į prezidento postą kandidatavęs Bronis Ropė, kuris yra šio miesto meras. Tvarkinga aplinka, gėlių gausa miesto centre bei puiki infrastruktūra aplankusiems šį miestą palieka įspūdį. Didesni miestai galėtų imti pavyzdį. Jeigu mieste ir yra kokių nors problemų, aplankydami šį miestą to tikrai nepastebėsite.
Pakeliui į Zarasų kraštą hibridinis automobilis pats nejučia pasuko link Ignalinos atominės elektrinės ir Visagino. Bent kartą pamatyti jau istorine tapusią elektrinę verta tam, kad suvokti jos dydį. Čia nerasite poilsio aikštelių, stalų pietums ar nuostabių piliakalnių, tačiau mėgstantys „gigantišką“ architektūrą, tikrai neliks nusivylę. Verta ir automobiliu prasukti pro Visaginą. Sunku žodžiais apsakyti, tačiau pravažiavę pro jį suprasite, kad šis miestas yra tiesiog kitoks nei visi kiti esantys Lietuvoje. Tvarka, plačios gatvės, atskiri takeliai dviračiams ir pėstiesiams jame didžiųjų miestų atstovams kels pavydą.
Kita stotelė – Zarasai. Šiame mieste pradedame suprasti, kokie tvarkingi ir besikeičiantys Lietuvos miestai šiame regione. Sutvarkyti miesto centrai, dviračių takeliai, fontanai, gausybė gėlių viešose erdvėse. Visada gera matyti tokį vaizdą. Zarasai ne išimtis. Šiuolaikiškos ir originalios architektūros apžvalgos aikštelė puikiai įtvirtina miesto atsinaujinimą. Jį yra labai pamėgę latviai. Labdien.
Paskutinysis šią dieną aplankytas objektas – Stelmužės kaimelis. Kuo jis žymus, turbūt nereikia pasakoti niekam. Senasis ąžuolas, nors ir su žmogaus pagalba, bet vis dar gyvuoja ir žaliuoja. Įspūdingas kamienas ir tūkstantmečius menančios šakos verčia susimastyti apie laiką ir jo reliatyvumą. Vos už kelių metrų esantis bažnytinio paveldo muziejus atnaujintas ir pasirengęs priimti lankytojus. Visi „benzingalviai“ ar šiaip mėgstantys vairuoti bus sužavėti paskutiniaisiais 10 km, vedančiais prie šių objektų. Nuvažiuokite ir įsitikinkite, tik nelėkite labai.
Kitame kelionės etape mūsų laukia Trakų istorinis ir Dzūkijos nacionaliniai parkai. Tai pat nuojauta kužda, kad elektrą naudojantis „Iveco Daily“ norės aplankyti ir vieną įspūdingiausių elektrinių Lietuvoje – Kruonio HAE. Apie tai kitame mūsų straipsnyje jau greitai. Laukite tęsinio.
