Kubinio metro centralizuotai tiekiamo vandens kaina vilniečiams siekė 2,03 lito, Rygos gyventojams – 2,15 lito, o Talino gyventojams – 3,94 lito. Kubinio metro nuotekų tvarkymas Vilniaus gyventojams kainavo 2,34 lito, Rygos – 2,13 lito, o Talino – 3,21 lito.
„Nors Rygos ir Vilniaus gyventojai už centralizuotai tiekiamą vandenį ir nuotekų tvarkymą moka panašias kainas, mūsų sostinės gyventojams tiekiamas labai aukštos kokybės vanduo. Gamta vilniečiams dovanojo privilegiją bei galimybę gerti ir naudoti buičiai požeminių grežinių vandenį. Nedaug Europos sostinių gali tuo pasigirti. Tuo tarpu rygiečiai naudoja Dauguvos upės vandenį, žinoma, prieš tai jį išvalius ir paruošus. Mažinant geriamojo vandens gavybos ir tiekimo kaštus, padėjo sėkmingas Vilniaus vandenų kompanijos Europinių lėšų panaudojimas, – pastebi Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius. – Būtina pridurti, kad mes vieninteliai iš Baltijos šalių reikiamai sutvarkome ir nuotekų valyklose gaunamą dumblą“
Tuo tarpu, visai šalia Talino esančioje Viimsi seniūnijoje kub. metro centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina siekia 4,61 euro – 15,92 lito. Mažiausiai už vandentvarkos paslaugas Estijoje moka Rakvere gyventojai – apie 5,60 lito.
Pernai Lietuvos vandens tiekėjai vartotojams pardavė 121,4 mln. kub. metrų vandens, iš kurių 52 mln. kub. metrų nupirko privatūs vartotojai. Iš viso vandens tiekėjai pernai gavo 454 mln. litų pajamų ir patyrė 11,6 mln. litų nuostolo.
Šiuo metu vandens tiekimo paslaugomis gali naudotis apie 77 proc. visų Lietuvos gyventojų, o nuotiekų tvarkymo paslaugomis – apie 70 proc. Optimistinėmis prognozėmis iki 2020 metų centralizuotai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos bus prieinamos 95 proc. šalies gyventojų.
