Skirtingai nei daugelio kitų pasaulio šalių gyventojų, lietuviai gali mėgautis iš nuosavo čiaupo tekančiu požeminiu gręžinių vandeniu. Tokį vandenį galima gerti nesibaiminant, kad jame bus kokių kenksmingų ar nepageidaujamų medžiagų, vandens nereikia filtruoti.
Maža to, požeminiuose gręžiniuose išgaunamo vandens nereikia apdoroti cheminėmis medžiagomis, jis vartotoją pasiekia toks, koks yra – natūralus, tyras ir sveikas.
Svarbiausia – mineralizacija
„Įvairiose Lietuvos miestuose iš čiaupo bėgančio vandens kokybė skiriasi. Nepaisant to, kad jis atitinka kokybės kriterijus, vanduo skiriasi savo mineralizacija – druskų kiekiu“, – apie vandenį paaiškina VGTU Chemijos katedros docentas Juozas Jankauskas.
Anot specialisto, svarbiausios žmogaus organizmui gręžinių vandenyje esančios druskos – tai kalcis ir magnis. Kiek mažiau vandenyje yra kitų megdžiagų – kalio, natrio. J.Jankauskas pabrėžia, kad kuo iš čiaupo tekantis vanduo labiau mineralizuotas, tuo jis yra sveikesnis.
Vanduo – būtinas
Gerti vandenį, anot J.Jankausko, yra būtina, norint palaikyti sveiką organizmo būklę: „Su kitais maisto produktais kalcio ir magnio gauname netiek ir daug, todėl vanduo organizmui yra būtinas. Ypač jei daug sportuojama ir išprakaituojama.“
Kiek tiksliai perdien išgerti vandens reiktų kiekvienam žmogui, J.Jankauskas tikina negalįs pasakyti – viską lemia asmeniniai žmogaus poreikiai: „Kiek gerti vandens pasako pats žmogaus organizmas. Jei norite – gerkite. Nesinori – negerkite. Daug vandens organizmas gauna su maisto produktais: vaisiais, daržovėmis, mėsa. Gerti be saiko nejaučiant troškulio tikrai nereikia.“
Neviršija higienos normų
Norint užtikrinti iš čiaupo bėgančio vandens kokybę, reikia tikrinti vandenyje esantį amonį, nitritus, geležį, organines medžiagas, o tiksliau – jų kiekį vandenyje.
Jei kiekis neviršija higienos normų reikalavimų, vadinasi, vanduo yra geras ir nekenksmingas.
“Kita vertus, geležis žmogui ir taip nėra kenksminga – net jai ir netenkinant higienos normų reikalavimų, sveikaitai tai neturi įtakos. Tai turi įtakos santechnikai – ruduoja vonios, klozetai, kriauklės”, – pastebi J.Jankauskas.
Šiuo metu higienos normų Lietuvoje tiekiamame vandenyje beveik nėra užfiksuota, problemų yra tik kai kuriuose Šiaurės Vakarų Lietuvos miesteliuose, kur dėl gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija vandenyje viršija leistiną normą.
Sveikiau ir pigiau
Nors anksčiau pirkti vandenį buteliukuose atrodė įprasta ir madinga, tokios mados, anot specialistų, traukiasi – vis populiariau gerti iš čiaupo tekantį vandenį. Anot ekspertų, anksčiau mitais apie prastą iš čiaupo tekančio vandens kokybę žmonės keičia požiūrį ir tuščius vandens buteliukus pildo būtent vandeniu iš čiaupo.
Tokias tendencijas pastebintys ekspertai vieningi: šis žmonių pasirinkimas naudingas ir jiems patiems, ir gamtai – žmogaus organizmas iš čiaupo bėgančio vandens dėka aprūpinamas reikiamais mineralais, plastikiniais buteliukais mažiau teršiama gamta.
Sutaupoma ir pinigų: ekspertų skaičiavimu, buteliukuose parduodamas vanduo yra net 200 kartų brangesnis už tekantį iš čiaupo. Maža to, čiaupo vanduo, priešingai nei parduodamas buteliukuose, nėra paveiktas iš plastiko į vandenį patenkančiomis cheminėmis medžiagomis: pavieniai mokslininkai apie tai, kad plastikinė tara į joje laikomus skysčius išskiria cheminį junginį bisfenolį A, kuris trikdo gyvūnų reprodukcinės sistemos raidą ir yra siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis bei krūties vėžio atsiradimu, kalba jau gerą dešimtmetį.