Tiesiogiai

Turime nebaigtų reikalų! 9 valandos apie ateities Lietuvą!Turime nebaigtų reikalų! 9 valandos apie ateities Lietuvą!

10 metų po katastrofiško gaisro kelte „LISCO Gloria“ – draudimas nuostolių kompanijos reputacijai nepadengė

Šiemet spalį sukako 10 metų, kai kelte „LISCO Gloria“ kilo gaisras. Dabartinės AB „DFDS Seaways“ vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas tuo metu, kai įvyko toji nelaimė, tik kelis mėnesius ėjo vadovo pareigas. „Toks buvo mano krikštas“, – sako jis.
Keltas „Lisco Gloria“ parplukdytas į Klaipėdą.
Keltas „Lisco Gloria“ parplukdytas į Klaipėdą. / VLG nuotr.

Tada ne tik visa Lietuva, bet ir aplinkinės šalys stebėjo katastrofą su didžiuliu nerimu. Gaisro, kilusio dėl kibirkšties mašinų denyje, ilgai nepavyko užgesinti, jo buksyravimas į Klaipėdą užtruko. Nuostolių buvo patirta didelių, bet, laimei, žmonės tąkart nenukentėjo.

Per 10 metų kompanija užsigydė žaizdas. Ne už kalnų tas metas, kai iš klaidos pradės plaukti du didesni nei „LISCO Gloria“ laivai, kurių vienas jau nuleistas ant vandens, kitas irgi statomas.

Nors vadovui ir skaudu prisiminti tą įvykį, tačiau paprašėme jo atsakyti į kelis klausimus.

– Ar „LISCO Gloria“ galų gale buvo supjaustyta kaip metalo laužas?

– Pasibaigus gaisrui, „LISCO Gloria“ buvo nuplukdyta į Danijos Odensės laivų statyklą, kur po ekspertų ir tyrėjų apžiūrų laivas buvo išvalytas ir tik tada gavome leidimą toliau disponuoti juo. Suprantama, pažeidimai buvo dideli, keltą atstatyti ir parengti komercinei eksploatacijai neatrodė prasminga, todėl jį pardavėme. „LISCO Gloria“ įsigijusi kompanija nusprendė laivą supjaustyti. Kiek pamenu, į Klaipėdą skaičiuoti paskutines savo valandas keltas grįžo 2011 metų vasarį.

– Kiek įmonė patyrė nuostolių dėl šio kelto gaisro, skaičiuojant ir kompensacijas keleiviams?

Įmonė buvo apdraudusi tiek turto, tiek civilines atsakomybes rizikas. Taigi didžiąją dalį tiesioginių nuostolių (apie 60 mln. eurų), įskaičiuojant tuometinę kelto rinkos kainą ir sumokėtas kompensacijas tiek keleiviams, tiek krovinių savininkams, padengė draudimo kompanijos. Ši suma neapima netiesioginių nuostolių, taip pat žalos reputacijai – pastarąją ypač sunku pamatuoti.

– Ar nebeturite jokio daikto iš šio kelto, palikto įmonės istorijai?

– Mums liko tik gražus „LISCO Glorios“ maketas, kuris šiuo metu yra saugomas Lietuvos jūrų muziejuje. Beje, kai kurie mūsų klientai minėjo, jog neišdildomiems įspūdžiams atminti pasiliko gelbėjimosi liemenes.

– Koks laivas pakeitė „Lisco Gloria“?

– Suprantama, kad mes rūpinomės ne tik gaisrą patyrusiais klientais ir darbuotojais, bet ir tais keleiviais bei krovinių vežėjais, kuriems reikėjo mūsų paslaugų. Todėl nedelsdami išsinuomojome keltą „Baltic Amber“. Vėliau Klaipėda-Kylis maršrute „įdarbinome“ „Optima Seaways“, dar vėliau mūsų laivyną papildė „Liverpool Seaways“, „Regina Seaways“ ir „Athena Seaways“. Kitaip tariant, „Glorios“ praradimas buvo kompensuojamas nuomotais laivais, o vėliau perdislokuojant keltus iš kitų linijų ir naujai įsigytais laivais.

– Kokios naujos laivų eksploatavimo taisyklės ir rekomendacijos atsirado po gaisro ir naudojamos iki dabar? Kokių saugumo priemonių imtasi, kad panašūs dalykai nepasikartotų?

– Peržiūrėjome daug laivo valdymo ir techninės priežiūros dalykų, sustiprinome mokymus – ypač didelį dėmesį skirdami priešgaisrinio mokymo kokybei. Į mokymus įtraukėme ir priešgaisrinės srities profesionalus.

Nuolat dirbame su įgulomis, norėdami užtikrinti galimai pavojingų situacijų prevenciją. Sukūrėme naudotų automobilių, temperatūrinių krovininių vienetų kontrolės ir transportavimo procedūrą, patobulinome kitas krovinių pervežimą reglamentuojančias vidines bendrovės procedūras. Saugos srityje turėtų galioti principas – niekada nėra gana.

– Ar „LISCO Gloria“ gaisras baisiausias įvykis jūsų gyvenime?

– Nebūtų teisinga žmonių, tiesiogiai buvusių gaisre, atžvilgiu samprotauti apie mano išgyvenimus lyginamuoju laipsniu. Neabejotinai tai buvo skausmingas įvykis mano gyvenime.

– Ar prisimenate dar kada nors tas pirmas minutes išgirdus apie gaisrą?

– Taip, kartais nenoriai prisimenu. Pirma mintis – ar visi gyvi, o vėliau įsijungė mobilizaciniai mechanizmai, vienas problemas keitė kitos, reikėjo priimti skubius sprendimus, laiko ir erdvės pojūtis kažkur dingo. Kai viskas baigėsi, liko nemalonus visiškos tuštumos jausmas.

– Kaip vertinate tuometinę pagalbą gaisro apimtam laivui? Kaip manote, ar dabar, praėjus 10 metų po to įvykio, panašaus atvejo metu pagalba būtų efektyvesnė?

– Atsakingos tarnybos sureagavo operatyviai, prie gelbėjimo operacijos prisijungė ne tik netoliese buvę laivai, bet ir sraigtasparniai – viskas, mano galva, vyko taip, kaip turi vykti. Ar pagalba būtų efektyvesnė? Gal tik smulkiomis detalėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas