Praėjusių metų pabaigoje ji leidosi į avantiūrą prailginti lito, su kuriuo Lietuva turėjo atsisveikinti nuo sausio 1-osios įsiliejusi į euro zoną, gyvenimą.
Vaiko priežiūros atostogas moteris nusprendė išnaudoti ir savo idėjų realizavimui – 1 lito monetas ji pavertė aksesuarais: iš pradžių sąsagomis, vėliau – auskarais, žiedais, medalionais, sagėmis ir raktų pakabučiais.
Prieškalėdinis laikotarpis J.Mažeikienę įsuko į darbymetį – užsakymai pylėsi lyg iš gausybės rago. Jolita manė, kad susidomėjimo litu banga nuslūgs iškart po Naujųjų, tačiau po jų paklausa įgavo antrą kvėpavimą: tie, kas gavo dovanų sąsagas, taip jomis susižavėjo, kad nusprendė jas padovanoti savo draugams ar artimiesiems.
Sąsagos iškeliavo ir į Pietų Korėją, Australiją. Ypač daug užsakymų sulaukiau iš Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje gyvenančių lietuvių. Pati esu jas siuntusi į Ukrainą, Austriją, Šveicariją.
Maža to, klientai diktavo naujo asortimento poreikį, o J.Mažeikienė užsidegusi pildė jų norus.
Balandžio 10-ąją minime gyvenimo be lito šimtadienį, o Jolita džiaugiasi nauju užsakymu – verslininkai pageidauja 11 komplektų sąsagų su proginėmis monetomis, vienos iš jų bus paauksuotos. Papuošalų rinkiniai gegužę iškeliaus į Kiniją.
J.Mažeikienės užkurtas verslas gimė feisbuke, o prieš tris savaites persikėlė ir į internetinę parduotuvę manolitai.lt.
„Jaučiu, kad tik nuo manęs priklauso, kaip toliau panaudosiu įgytą patirtį, plėtojant proginį verslą. Tai, ką darau, pavadinčiau maža verslo laboratorija, kurioje praktiškai pritaikiau teorines žinias ir realiai supratau, kaip viskas veikia: kainodara, rinkodara, bendravimas su klientu, lojalumas“, – pasakoja J.Mažeikienė.
– Ir kas galėjo pagalvoti, kad litas lietuviams toks brangus!
– Ir aš neįsivaizdavau, kad lietuvių meilė litui tokia didelė. Gruodį ir sausio pradžioje iš klientų girdėdavau: „Kaip originalu, unikalu, norisi tokį daiktą turėti“, o dabar dažniau sako: „Nepasilikome litų, sunkiai atsisveikinome – norime turėti.“
Aksesuarų su litais gal nėra tik Afrikoje. Žinau, kad sąsagos su monetomis keliavo į JAV: jas NATO misiją Lietuvoje atlikusiems kariškiams Kalėdų proga siuntė merginos. Sąsagos iškeliavo ir į Pietų Korėją, Australiją. Ypač daug užsakymų sulaukiau iš Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje gyvenančių lietuvių.
Pati esu jas siuntusi į Ukrainą, Austriją, Šveicariją. Čia aksesuarus su litais reprezentacijai naudoja diplomatinis sektorius. Nemažai užsakymų gavau iš Lietuvos banko darbuotojų.
– Kiekvienam užsakymui papasakotumėte po atskirą istoriją?
– Tikrai taip, žmonių intencijos mane labai domina ir motyvuoja, todėl stengiuosi jas sužinoti. Visada sakau, kad tikrąją vertę šiems aksesuarams sukuria patys žmonės, kurie įsigyja ar dovanoja juos tam tikromis progomis.
Pavyzdžiui, pianistui Justui Dvarionui sąsagas padovanojo žmona. Jis įsitikino, kad su jomis neliks nepastebėtas. Net viešint užsienyje aksesuaras patraukia aplinkinių dėmesį ir tampa viena iš pokalbio temų. Kitaip tariant, lito nebėra, bet jis – ant liežuvio galo.
Manau, kad bus prasminga dovana ne anksčiau kaip 16-to gimtadienio proga.
Viena moteris yra ištekėjusi už egiptiečio, tačiau nori dukroms įskiepyti lietuviškumą, todėl užsakė du papuošalų su litu komplektus – auskarus, kaklo pakabutį ir žiedą. Pageidavo, kad vienos monetos būtų nukaldintos 2010, kitos – 2014 metais, nes būtent tada ir susilaukė dukrų.
Amirai papuošalų komplektą pagaminau su Žalgirio mūšio monetomis.
Mergaičių mama Žydrė rašė: „Manau, kad bus prasminga dovana ne anksčiau kaip 16-to gimtadienio proga. Litas – gražus pinigas, jame vaizduojama simbolika ne tik reikšminga, bet ir estetiškai patraukli. Galėsiu palinkėti dukroms gebėjimo „sutarti“ su pinigais, kad jų netrūktų, kita vertus – nevertinti pinigų kaip vienintelės ir svarbiausios siekiamybės gyvenime, pastebėti, kad pinigas gali papuošti žmogų tiesiogine šio žodžio prasme, ne tik eilutės banko sąskaitoje pavidalu. Tuo pačiu bus prisiminimas apie nacionalinę Lietuvos valiutą jų ankstyvos vaikystės metais. Ir galiausiai – aksesuarai su monetomis yra originalūs ir tiesiog gražūs.“
Dar viena klientė sąsagas nusprendė padovanoti vyrui varinių vestuvių proga. Šiemet šias vestuvių metines švenčia poros, sumainiusios žiedus prieš 7-erius metus, 2008-aisiais. Sakoma, kad varinių metinių proga sutuoktiniams reikia apsikeisti variniais žiedais arba monetomis, nes tai simbolizuoja laimę.
Esu iškomunikavusi žinią, kad tai – laimingi pinigėliai, juk jie buvo išsaugoti nuo sunaikinimo.
Lietuviškos 1 lito monetos kaip tik yra nukaltos iš baltojo vario ir nikelio lydinio.
– Aksesuarai su paauksuotomis monetomis – puiki dovana auksinių vestuvių proga?
– Paauksuotas sąsagas su litu kaip tik šiandien išsiųsiu vienai merginai. Tai bus jos dovana jaunikiui vestuvių proga. Jos gražiai derės prie auksinio žiedo, be to, turi simbolinę reikšmę – gausą, turtingą gyvenimą. Esu iškomunikavusi žinią, kad tai – laimingi pinigėliai, juk jie buvo išsaugoti nuo sunaikinimo.
Papuošalų su paauksuotomis monetomis prašo klientai, ieškantys dovanos solidesniems jubiliejams. Savo pasirinkimą jie aiškina taip: „Tas žmogus turi viską, nebežinau, kaip jį nustebinti.“ Po to pasakoja: „Dovana džiaugėsi kaip vaikas!“
Tačiau iš esmės sąsagos su paauksuotomis monetomis – atskira istorija.
– Labai įdomu išgirsti.
– Bičiuliai karts nuo karto manęs paklausdavo, ar neturiu konkurentų. Aš vis pažiūrinėdavau internete – lyg ir ne. Tačiau staiga portale Vinted.lt pamatau pasiūlymą įsigyti sąsagas su litais. Iš pradžių pagalvojau, kad kas nors maniškes perpardavinėja, tačiau netrukus išsiaiškinau, kad paauksuotas sąsagas siūlo vienas juvelyras.
Kaip tik viena mano klientė buvo paprašiusi paauksuotų sąsagų, o aš nežinojau, kaip jos pageidavimą išpildyti.
Pagalvojau, kad konkurentą reikia paversti partneriu – susisiekiau, susitikome, pasikalbėjome.
Sužinojau, kad jis yra pardavęs tik vienas sąsagas: gali siūlyti produktą, tačiau neturi klientų – trūksta reklamos. O aš turiu auditoriją, tačiau neturiu nei technikos, nei žinių, kaip paauksuoti monetą. Pasiūliau jam bendradarbiauti ir nuo to laiko kas mėnesį aprūpinu jį keliais užsakymais.
– Ir štai vienos paauksuotos sąsagos iškeliaus net į Kiniją?
– Tai – vienas naujausių ir didžiausių užsakymų. Praėjusią savaitę mane susirado Baltic Management Institute (BMI, Baltijos vadybos institutas – liet.) generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis. Susitarėme dėl susitikimo, atvežiau savo gaminius, pristačiau juos.
Lietuva – krepšinis – Kinija – Jonas Kazlauskas – labai graži sąsaja. Paauksuotos sąsagos bus padovanotos kinų profesoriui.
Institute magistrantūrą studijuojantys Lietuvos vadovai gegužę vyks į Kiniją, kur išklausys vieną studijų modulį.
BMI užsakė 11 sąsagų komplektų su proginėmis 2011 metais Lietuvoje vykusio krepšinio čempionato monetomis. Lietuva – krepšinis – Kinija – Jonas Kazlauskas – labai graži sąsaja. Paauksuotos sąsagos bus padovanotos kinų profesoriui.
– Naujausias jūsų produktas – sąsagos su dviejų litų proginėmis monetomis iš serijų kurortai – Druskininkai, Palanga, Neringa, Birštonas – ir gamtos ir žmogaus kūriniai – Puntuko akmuo, Kurėnas, Verpstė, Stelmužės ąžuolas. Plečiate klientų gretas ir vietos rinkoje.
– Kai kurie žmonės šių monetų net nėra matę, nes jų tiražas – vos po 100 tūkstančių. Nustemba: „Vau, buvo proginiai du litai?“
Dabar žmonės į lito monetą žiūri visai kitaip: tyrinėja labai susidomėję, preciziškai apžiūri briaunas, patikrina, ar nėra įbrėžimų. Anksčiau tai buvo tiesiog pinigas, valiuta, dabar – relikvija.
Būna, žmonės skambina ir teiraujasi: „Noriu padovanoti – ką pasiūlytumėte?“
Jei paaiškėja, kad žmogus yra krepšinio aistruolis, žinoma, siūlau aksesuarus su čempionatui išleista moneta. Jei dovana skirta, tarkime, 60-mečiui, rekomenduoju monetą su Stelmužės ąžuolu – ilgaamžiškumo, tvirtumo simboliu.
– Turbūt dabar juokinga prisiminti, kad manėte, jog verslui atėjo galas dar gruodžio pradžioje?
– Anuomet iš Lietuvos banko gavau atsakymą, kad daugiau naujų monetų nebeplatina. Atsistojau nuo kėdės, uždariau nešiojamojo kompiuterio monitorių ir tariau vyrui: „Viskas, mano verslas pasibaigė.“
Užliejo keistas dvilypis jausmas: viena vertus, džiaugiausi prisidėjusi prie istorinio momento, kita vertus,pajutau apmaudą: „Velnias, negi jau viskas?“
Užliejo keistas dvilypis jausmas: viena vertus, džiaugiausi prisidėjusi prie istorinio momento, kita vertus, pajutau apmaudą: „Velnias, negi jau viskas?“
Per Kūčias giminėms padovanojau sąsagas. Po kelių dienų 16-metis pusbrolis, kuris internete jau gyvena kitaip nei aš, atsiuntė skelbimą, kad žmogus litų monetas parduoda ritinėliais. Tąkart iš jo nusipirkau 400 monetų – už vieną mokėjau po 1,1 lito.
Iki tol net nesuvokiau, kad monetų galima ieškoti antrinėje rinkoje: su numizmatais buvau beveik nesusidūrusi, be to, maniau, kad jie renka tik senas ir vertingas monetas. Tačiau po to vienas aistringas kolekcininkas pasakojo, kad iš perpardavimo užsidirba brangioms monetoms.
Brangiausiai už 1 lito monetą mokėjau po 1,5 lito.
– Užsakymai taip įsisiūbavo, kad prireikė net internetinės parduotuvės?
– Aksesuarų su litais verslas nereikalauja didelių finansinių investicijų, tačiau yra imlus laikui – labai daug jo skirdavau susirašinėjimui su klientais, kad išsiaiškinčiau jų lūkesčius. Nusprendžiau užsakymų sistemą automatizuoti ir susimąsčiau apie internetinę parduotuvę.
Sukurti tokią, kokią įsivaizdavau, pasirodė per brangu: vis tiek prieinu prie minties, kad šis verslo projektas laikinas, todėl tiek investuoti neapsimoka.
Paaiškėjo, kad galima išsinuomoti elektroninės parduotuvės platformą, kas mėnesį mokant nuomos mokestį, pavyzdžiui, 30 eurų. Nusiperki domeną – ir viskas. Toks elektroninės komercijos variantas man labai tiko – pabandžiau.
Taip dirbu jau trečia savaitė ir įsitikinau – labai patogu. Elektroninė parduotuvė praplėtė klientų gretas: ja naudojasi žmonės, įpratę pirkti internetu, bet ne per feisbuką.
Išaugo klientų pasitikėjimas. Be to, sistema automatiškai išsiunčia išankstines apmokėjimo sąskaitas, po to – sąskaitą faktūrą. Iki tol kiekvienam užsakymui sąskaitą faktūrą siųsdavau pati.
Elektroninė parduotuvė dešimt dienų po pirkimo klientui išsiunčia apklausos anketą, todėl galiu gauti labai aiškų atgalinį ryšį apie pristatymą, įpakavimą, gaminio kokybę.
– Stebint jūsų strategiją labai aiškiai matyti – net konkurentus paverčiate sąjungininkais.
– Ir visi laimi. Pavyzdžiui, su partneriais pasiūlėme kelis produktų paketus: pirkti sąsagas ir medinę piniginę su Žemaite – kartu pigiau nei perkant kiekvieną daiktą atskirai. Tą patį išbandėme ir su „Tikro lietuvio kortomis“, kalbamės su džemperių „Nėr litų“ gamintojais.
– Sakyčiau: laiku įšokote į benuvažiuojantį traukinį.
– Įdomiausia tai, kad sąsagų su litais idėja gimė dar 2011 metais. Juvelyrai, iš kurių perku įpakavimo dėžutes, pasakojo, kad tokius gaminius siūlė per krepšinio čempionatą – bet tada niekam tai neatrodė įdomu, nepirko.
Vadinasi, šio verslo sėkmę lėmė tinkamas laikas, vieta ir gera komunikacija.