„Šįvakar net 2 val. vyko kazachų kapitalo įmonės „Hill Group“ PAV viešas pristatymas. Daugybė klausimų, nors įmonės atstovai viską „aukso siūlais siuva“...“, – socialiniuose tinkluose skelbė Seimo narė Ligita Girskienė apie vykusį viešą įmonės poveikio aplinkai pristatymą. Moteris tikina įmonę matysianti per savo buto langus.
Įmonė planuoja įsikurti Klaipėdos rajone, Laistų kaime, apie 3 km nuo Klaipėdos miesto pietinės ribos. Bendrovė įsigijo 12,9 ha žemės ir, sujungusi sklypus, planuoja statyti naudotos alyvos ir tepalų perdirbimo gamyklą. Planuojama veiklos pradžia – 2023 metais, o investicijos turėtų siekti apie 105 mln. Eur.
Pastatyta ir įrengta gamykla turėtų veikti visą parą, 3 pamainomis, apie 8 000 val. per metus. Gamykloje planuojama įdarbinti apie 266 darbuotojų, tiesa, ją „užkurti“ turėtų italai ir vokiečiai, kurie ir atgabens visą įrangą. Pamažu ketinama apmokyti ir „užsiauginti“ specialistus vietoje, nes aptikti rinkoje tokių žinovų sudėtinga.
Numatomas naudotos alyvos perdirbimo (regeneracijos) pajėgumas – 60 000 tonų per metus, tepimo alyvų gamybos pajėgumas – 80 000 t/metus.
L.Girskienė, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje pateikiama informacija, skelbia, jog 2018 metais į Lietuvos rinką buvo patiekta 21 590 t įvairios alyvos. Tais pačiais metais surinkta 5 873 t naudotos alyvos, iš kurios perdirbta 24,5 proc. viso patiekto kiekio. Keliamas klausimas, iš kur įmonė ketina gauti alyvos?
„Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai sukvėpuos visos Mendelejevo lentelės elementus“, – rašė Seimo narė ir toliau pratęsė:
- anglies monoksido koncentracija padidėja nuo dabar esančio 2 proc. RV iki 26 proc. RV.
- azoto dioksido koncentracija padidėja nuo dabar esančių 22 proc. RV iki 24 proc. RV.
- azoto oksido koncentracija padidėja nuo dabar esančių 1 proc. RV iki 5 proc. RV.
- LOJ koncentracija padidėja nuo dabar esančių 2 proc. RV iki 11 proc. RV
- sieros dioksido koncentracija padidėja nuo dabar esančių 2 proc. RV iki 40 proc. RV.
- ŠESD dujų (CO2) emisijos kiekis vykdant PŪV yra 38 122 t/metus!!!
„Ar reikia Lietuvai tokių taršių verslų? Ar verta aukoti tūkstančių sveikatą ir aplinkos kokybę dėl 266 darbo vietų? Klaipėda ir taip pirmauja pagal iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekius“, – piktinosi parlamentarė.
Rinks parašus
Susisiekus su L.Girskiene, ši patikino, jog jau ketvirtadienį vakare pradedami rinkti parašai, mat gyventojai prieštarauja dar vieno tokio objekto atsiradimui.
„Aš tikiuosi, kad atsižvelgs į mūsų nuomonę, kad nenorime kaimynystėje tokio verslo. O kas mus apgins, jei ne mes patys“, – įsitikinusi pietinėje miesto dalyje gyvenanti L.Girskienė.
Moteris teigė, jog gyventojai nusivylė Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku. Rajono savivaldybė verslą plėtojančiai įmonei esą uždegė žalią šviesą ir nepateikė nė vienos pastabos.
Kelis lapus pastabų surašė Ketvergių, Šernų gyvenviečių gyventojai ir išdėstė, jog chaotiškai planuojant taršių įmonių veiklą nevertinamas jų suminis poveikis gyventojams.
„Esame pikti. Dar prieš metus kalbėjome Priekulėje, buvo pristatymas, žmonės siuntė po velnių. Buvo įmonės atstovai, atstovybės Lietuvoje vykdomasis direktorius ir patys kazachai. Akcentavome, kad eina žaliasis kursas, didžiausi tikslai mažinti anglies dvideginio kiekį, o pažiūrėjus pristatymą ir parametrus, tragiški skaičiai. Ar toks verslas su 260 darbo vietų reikalingas, kai einame žaliuoju kursu ir užsibrėžiame tikslus?“ – retoriškai klausė L.Girskienė.
„Myli–nemyli“ čia neveikia
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad pagal bendrąjį planą Laistuose, Dovilų seniūnijoje, numatyta tokia veikla.
„Šioje vietoje pagal rajono bendrąjį planą numatyta tokia veikla. Mes šiame etape negalime pritarti arba nepritarti. Poveikio aplinkai vertinimas parodys, ar tokia įmonė gali vykdyti veiklą. Jie turės visas procedūras praeiti. Ši kompanija jau bandė įsigyti sklypą Mickuose, bet gyventojai nepritarė“, – teigė B.Markauskas.
Anot jo, dar sunku pasakyti, koks bus sprendimas dėl „Hill Group“.
„Bus atliktos visos procedūros, mes, kaip savivaldybė, neturime tokios įtakos sakyti „myli–nemyli“, – aiškino rajono meras. B.Markauskas pasakojo, kad įmonės atstovai prisistatė savivaldybei, pasakojo apie planus, kiek darbuotojų ketina įdarbinti. Tačiau, ar tie darbuotojai bus rajono gyventojai – sunku pasakyti. „Turbūt jie ir patys dar nežino. Įmonė bus automatizuota, reikės aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų“, – sakė savivaldybės vadovas.
Vartoti nori, o tvarkyti – ne
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė žinantis apie tokios gamyklos atėjimą į Klaipėdos rajoną.
„Dariau žingsnius, kad atsirastų pramoninėse zonose, o ne gyventojų pašonėje. Pateikinėjau laisvųjų ekonominių zonų įstatymo projektus. Paradoksalu, kad skatiname perdirbimo technologijas, o įstatymo senos versijos atliekų perdirbimo, šiuo atveju alyvos perdirbimo, laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) neleidžia. Vadinasi, ten, kur pramoninės zonos, išbarstome veiklas po visą Lietuvą. Įstatymo projektas tada šiaip ne taip praėjo, bet po to Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė maždaug tokį patį kaip mano projektą, bet jis nėra patvirtintas. Jei gamykla LEZ negalėjo įsisteigti, ji ieško vietos priemiesčių kvartaluose“, – dėstė S.Gentvilas.
Jis teigė, jog problema yra ir pati alyva, apie kurią kalbama, mat jos daug neperdirbama, o kur ji atsiduria, galima tik spėlioti.
„Viešas gandas, kad kažkas supila į krosnis ir sudegina, kad pasišildytų. Mums Lietuvoje reikia tokių pajėgumų. Ką norėčiau garantuoti ir užtikrinti – reikalausime geriausių technologijų ir pasaulinių standartų šiai technologijai“, – kalbėjo Aplinkos ministras.
Rudenį žadama pajudinti įstatymo projektą, kuris turėtų atverti galimybę tokioms įmonėms steigtis LEZ.
Anot S.Gentvilo, žmonės turi nepamiršti, jog ir patys yra alyvos vartotojai, o suvartojus produktą jį reikia sutvarkyti tinkamai.
„Galim užsimerkti, į užsienį išvežti, bet išvežant būna sunku susekti, ar teisingai sutvarkoma. Dar neduok Dieve į Aziją, kur tiesiog popierinis tvarkymas. Žmonės turi suprasti, kad daug vartojančioje visuomenėje susidaro nemažai įvairių atliekų, jos turi būti tvarkomos. Ta pati „Grigeo“ yra vos ne vienintelė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuri tvarko tokia apimtimi makulatūros atliekas. Ji kaip sanitaras kažkuria prasme, reikia tokios įmonės, bet reikia ir aukštų standartų, kad nebūtų poveikio nei vandenims, nei nosiai, nei plaučiams. Čia didysis namų darbas“, – įsitikinęs ministras.
Šiuo metu S.Gentvilas vieši Liublianoje, kur dalyvauja konferencijoje. Joje sako bendravęs su ES Aplinkos apsaugos agentūros vadovu ir sutaręs, jog „Grigeo“ ir kitos pramonės įmonės bus audituojamos aukšto lygio pramonės ekspertų.
LEZ kurtis negali
Bendrovės „Hill Group“ vykdantysis direktorius Valdas Burneika 15min teigė, jog įmonė mielai būtų įsikūrusi Klaipėdos LEZ ir buvo pradėjusi tokias derybas, tačiau abiejų pusių nuostabai paaiškėjo, jog čia kurtis ji negalės dėl tų pačių priežasčių, kurias nurodė S.Gentvilas.
„Tai, kad mums iškilo problemų įsikurti LEZ, buvo didelis nustebimas ne tik mums, bet ir jiems. PAV buvo pradėtas ruošti LEZ teritorijoje“, – sakė V.Burneika, anksčiau trejus metus dirbęs generaliniame konsulate Kazachstane, Almatoje, laikinai ėjęs ir generalinio konsulo pareigas. Po rotacijos grįždamas į Lietuvą V.Burneika atsiviliojo investuotojus, kurie ieškojo vietos, kur galėtų statyti pramoninių tepalų gamyklą. Kazachai buvo numatę projektą įgyvendinti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau V.Burneika sako, jog Lietuvą kartu su „Investuok Lietuva“ ir kitais atstovais taip išgyrė, jog kazachai nusėdo būtent čia.
Nulėmė uostas
Įnirtingai investicijas į savo pusę traukė latviai, tačiau kazachų pasirinkimą nusvėrė Klaipėdos uostas, kuriame kraunami įvairių rūšių kroviniai. „Klaipėdos nafta“ turi visus pajėgumus atlikti krovą. Patogi logistika – krovinys gali keliauti geležinkeliu. Įsikuriant Klaipėdos pašonėje pasirodė itin patogus krovinio gabenimas ir nedideli kaštai.
„Pagrindas yra uostas. Jei kur nors toliau, transporto kaštai kiti. Klaipėdos uostas toli gražu neišnaudoja viso laivų aptarnavimo potencialo. Man atrodo, kad ir kitiems verslams tokio žaidėjo, tepalų tiekėjo, kuris gali pagaminti didelius kiekius tepalų pagal specialų užsakymą, specifines receptūras, labai reikia“, – 15min sakė V.Burneika.
Pasak jo, įmonė įkurs 250–260 tiesioginių darbo vietų, tačiau naudos turės ir kiti verslai.
„Kas mus aptarnaus, turės darbo – transporto įmonės, Lietuvos geležinkeliai. Tie patys darbuotojai eina į parduotuves, kirpyklų reikia, drabužiai, automobiliai. Jau žinoma, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria aptarnavimo sferoje dar keturias vietas. Tokia gana stambi investicija, nedaug tokių yra“, – mano V.Burneika
Kvapų nesijaus
„Hill Group“ vadovas sako, jog apie kvapus gyventojams jau aiškino PAV rengėjas „Sweco Lietuva“, paaiškino ir jis pats.
„Jūs tikriausiai esat susidūrę su automobilių tepalais. Tai nėra tas pats, kas dyzelinas ir benzinas, šis kvapas nėra stiprus, nėra toks lakus. Sklypus mums siūlė ir prie „Orlen“, ten žemė kad ir pigi, ir visi mažeikiečiai norėjo, kad kurtumėmės, bet per keletą metų transporto išlaidos suvalgo tą sklypo pigumą. Po kelių metų šio ekonominio efekto nebelieka, imi ir permoki. Dideli pervežimai didesniais atstumais irgi yra tarša, – sakė V.Burneika. – Grįžtant prie kvapų, kadangi prie Mažeikių važiuoja autocisternos su benzinu, taip, jaučiasi, kai važiuoji iš paskos. Tepalas tikrai ne tokio lakumo, net tose vietose, kur numatomas užpylimas, numatyti ir suprojektuoti kvapų gaudytuvai, siurbiamas oras eina į liniją ir per oksidatorių, aukštos temperatūros krosnis sudeginama ir sunaikinama. Visas procesas yra vamzdžiuose, uždaras“.
V.Burneika vardijo artimiausius tokių gamyklų pavyzdžius – Suomija ir Danija. Pastaroji dar mažesnė nei Lietuva, gyventojų dukart daugiau.
„Kosmose niekas gamyklų nestato. Skaičiau gyventojų pastabas, gavome raštu klausimų, pagrindinė mintis – nereikia mums čia jokių gamyklų apskritai“, – kalbėjo vadovas.
Nueitas ilgas kelias
Planuojant gamyklos atsiradimą kazachams atstovaujanti įmonė „Hill Group“ jau nuėjo ilgą kelią. Pasistūmėję projektavimo darbai, vyksta detalus techninis projektavimas.
„Reikės gauti statybos leidimą. Dar bus ekspertų išvados, perkrėsta, ar teisingai „Sweco“ suprojektavo, ar nėra klaidų. Būna visaip. Ne dešrainių kioską statai“, – sakė V.Burneika.
Įmonė planuoja, jog statybos darbai galėtų prasidėti kitais metais.
„Monstrą nori įprūdyti šneka. Kas tai yra tas mūsų monstras? Reikia būtinai nustatyti sanitarinę zoną. Jau dabar įstatymu įtvirtinta, kad jei veikla susijusi su naftos produktais, turi būti vieno kilometro apsauginė zona. Turim „Orlen“, kuri gali perdirbti 12 mln. tonų naftos per metus. Mūsų pajėgumai – 60 tūkstančių tonų tepalo per metus. Ir vienam, ir kitam yra vieno kilometro zona. Čia logiška? Tempti ant vieno kurpalio visus vienodai, mažų mažiausiai neteisinga“, – įsitikinęs vadovas.
Jis pabrėžė, kad štai kol senokai statytas „Orlen“ vis modernizuojamas, kazachai gamyklą statys atgabenant naujausią įrangą, kuri pagaminta ne Afrikoje ar Azijoje, o Italijoje ir Vokietijoje.
„Kazachai čia atitemps, bet jie ne iš Kazachstano technologijas atsiveža. Kazachstane analogiška gamykla ir irgi ne savo technologijas naudoja. Mums geriau brangiau kainuos, bet darome, kad būtų gerai, kad nebūtų kvapų, kad būtų technologijos ir galėtume sutilpti į sanitarinę zoną, kuri gamyklos teritorijos ribose. Permokame realiai, kad už mūsų gamyklos tvoros nebūtų trukdžių įsikurti kitai įmonei“, – dėstė V.Burneika.
Kazachai čia atitemps, bet jie ne iš Kazachstano technologijas atsiveža.
Jis kaip ir S.Gentvilas siūlė pasidžiaugti, jog kažkas imasi prikelti antram gyvenimui produktus ir jų nešvaistyti, nedeginti ir nežinia kur išpilti.
Paklaustas, ką gi darys, jei gyventojai visgi sieks užkirsti kelią veiklai, V.Burneika prisiminė rytietišką pasaką apie senelį, asiliuką ir anūką.
„Senelis pasodino ant asilo nugaros anūką, nuėjo į vieną kaimą ir girdi moralą, jog jis senas ir jokios pagarbos senatvei, o asilas vaiką neša. Apsikeitė vietomis – anūkas šlepsi, senelis joja. Kitam kaime girdi, kad vaikus kankiną ir yra išprotėjęs senis. Tada jau eina abu šalia asilo, tas ramus, be vargo risnoja ir vėl girdi replikas, kad asilas tuščias eina. Galiausiai abu atsisėdo ir ketvirtam kaime skamba: „Netekai proto, asilui nugarą sulaužysi“. Kaip benori, visą laiką bus komentarų ir niekada absoliučiai visiems neįtiksi“, – sako V.Burneika ir viliasi, jog nugalės sveikas protas ir šimto milijonų eurų investicijos atkeliaus į pasirinktą vietą prie Klaipėdos.
