1. „CityBee“ ir nutekinti vartotojų duomenys
Vasario 15 d. pranešta, kad nutekėjo 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vartotojų duomenų.
Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei paskyrų slaptažodžiai.
Daliai klientų pasisekė – vėliau nei 2018 m. prisiregistravusių vartotojų duomenys į šią aferą nepakliuvo. Kiti neišvengė nemalonių įvykių – nors „CityBee“ prekės ženklą valdanti UAB „Prime Leasing“ po duomenų nutekėjimo ragino klientus pasikeisti savo slaptažodžius ir imtis kitų saugumo priemonių, socialiniuose tinkluose dalintasi ir istorijomis, kai kreditinių kortelių duomenis įgiję sukčiai netruko juos panaudoti mėgindami įsigydami prekes ir paslaugas.
Įmonės vadovas Kristijonas Kaikaris vėliau pripažino, kad įmonės naudojami duomenų apsaugos mechanizmai nebuvo pakankamai saugūs. Į santykinai paprastus apsaugos mechanizmus pirštais badė ir kibernetinės saugos ekspertai.
Lapkričio pabaigoje bendrovė gavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) skirtą 110 tūkst. eurų baudą dėl BDAR reglamento pažeidimo. Kadangi dėl duomenų nutekėjimo nukentėjo labai panašus skaičius vartotojų, prarasti vieno vartotojo duomenys bendrovei atsieis apie 1 eurą.
Dėl šio sprendimo „CityBee“ pateikti apeliaciją gali iki gruodžio 30 d.
Tuo bendrovės bėdos gali ir nesibaigti – potencialiai yra ne viena grupė klientų, kurie norėtų kompensacijos už pavogtus duomenis ar pridarytus nuostolius. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansui atstovaujanti advokatė Daiva Dumčiuvienė teigė, kad aljansas pretenziją bendrovei teiks po Naujųjų metų. Kiekvienas nukentėjęs asmuo tikėtųsi gauti po 300 eurų kompensacijos. Anksčiau skelbta, kad tokių žmonių gali būti apie 900, tiesa, D.Dumčiuvienė 15min patikslino, kad realiai jų greičiausiai bus mažiau.
Nuo situacijos nukentėjęs advokatas Mindaugas Kiškis, po skandalo paskelbęs apie rengiamą pretenziją ir raginęs nukentėjusius klientus prie jos jungtis,15min teigė, kad potencialiai gali būti apie 10 tūkst. klientų, kurie galėtų prie jos prisidėti.
2. Numos ir Marcinkevičiaus ginčas bei pabrangę „Akropoliai“
Kiek žalos gali padaryti vienas žmogus? Jeigu visiškai sunaikintumėte pigiausią naują keleivinį lėktuvą „Boeing“ 737–700, vis viena būtumėte „sudeginę“ mažiau pinigų, nei „Vilniaus prekybos“ paskaičiuoti nuostoliai, kuriuos ji tikina patyrusi dėl vieno iš smulkiųjų akcininkų Mindaugo Marcinkevičiaus veiksmų.
Pasak įmonės, blokuodamas prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį, M.Marcinkevičius bendrovei padarė 81,25 mln. eurų žalą. Taip dar nuo 2016 m. vykstantį ginčą šių metų balandžio 9 dieną reziumavo Lietuvos apeliacinis teismas. Tiesa, tai dar ne galutinė kompensacinė suma – nuosprendžiu M.Marcinkevičius buvo įpareigotas sumokėti 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Taip galutinė kompensacija priartėtų prie 100 mln. eurų.
Tiesa, M.Marcinkevičius dar turi galimybę to išvengti ar bent jau sušvelninti nuostolius. Verslininkas spalio pabaigoje kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kuris sustabdė žemesnės instancijos teismų vykdymą. Byla gali būti pradėta nagrinėti 2022-ųjų kovo pabaigoje arba balandį.
Šios situacijos ištakos – 2015 m. gegužę ketintas įgyvendinti sandoris, kai „Vilniaus prekyba“ už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Jis įgyvendintas tik 2016 m. gegužę, kadangi M. Marcinkevičius teismuose bandė jį sustabdyti, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų apsispręsti balsuojant.
„Vilniaus prekybos“ atstovai padavė M.Marcinkevičių į teismą, kadangi, jų nuomone, dėl tokio delsimo minėtų įmonių kaina padidėjo dešimtimis milijonų eurų.
3. „Lietuvos geležinkeliai“ ir paslaptingosios trąšos
Vienas šviežiausių meto verslo skandalų kartu buvo ir vienas didžiausių. Tai buvo vienas iš retų atvejų šiais metais, kai skandalas kainavo įmonės vadovui jo postą.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas vežti „Belaruskalij“ trąšas ir po JAV sankcijų įsigaliojimo termino, sulaukė pasmerkimo tiek visuomenėje, tiek tarp valdančiosios daugumos politikų.
Tiesa, paaiškėjo, kad bent jau dalį informacijos apie „Lietuvos geležinkelių“ situaciją žinojo Susisiekimo ministerija, apie sankcijų terminus taip pat buvo informuota Užsienio reikalų ministerija.
Maža to, „Lietuvos geležinkeliai“ gavo sankcijas įvedusio JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) oficialų patvirtinimą, kad jiems nėra privalomos JAV paskelbtos sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“. JAV sankcijos galioja tik tiems sandoriams, kuriuose kokiu nors būdu figūruoja šios šalies bendrovės, piliečiai ar JAV doleriai.
Dėl to jau pradėta kalbėti apie situaciją, kad vežti trąšas į Klaipėdos uostą savanoriškai atsisakius „Lietuvos geležinkeliams“, tranzitą gali perimti kaimyninių ES šalių vežėjai ir uostai.
Ši vingiuota istorija vis dar plėtojasi – ją geriausia sekti portale15min.
4. Nesibaigiančios Lietuvos pašto problemos
2020 m. rudenį apie savo pirmojo automatizuoto siuntų skirstymo centro veiklos pradžią paskelbęs Lietuvos paštas metų sandūroje pateko ir į siuntų, ir į skundų laviną. Tūkstančiai vėluojančių siuntų bandė jų nesulaukiančių klientų kantrybę, o teisintis dėl situacijos turėjo ne tik bendrovės vadovybė, bet ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tuo bendrovės problemos nesibaigė – pasirodė, kad laiškų ir siuntų automatizacijos pristatymo procese naudojama Registrų centro duomenų bazė apima ne visus fizinius šalies adresus, dėl ko, pavyzdžiui, kai kurių gyventojų nepasiekia antstolių laiškai.
Balandį rašėme, kad su keistomis situacijomis susiduria ir verslas. Į redakciją kreipęsis krovinių pervežimo įmonės savininkas skundėsi, kad verslo partneriams pristatytų registruotų laiškų statusas realybėje ir Lietuvos pašto sistemoje skiriasi, dėl ko jo įmonė praranda pinigus.
15min pasiekdavo ir kiti nestandartiniai skundai – štai liepą į redakciją kreipėsi pasipiktinusi širvintiškė, iki kurios siuntinys iš Kauno keliavo 11 dienų. Maža to, už siuntimą teko mokėti du kartus – vieną kartą už paštomato paslaugą, kitą kartą – už kurjerio pristatymą, nes paštomatu siuntos pristatyti nepavyko.
Tiesa, dalį gyventojų pasipiktinimo Lietuvos paštu nulėmė ir vasarą pasikeitę įstatymai. Nuo liepos 1 d. panaikinta PVM lengvata smulkioms prekėms iš trečiųjų užsienio šalių pabrangino prekes ir sukėlė daugiau administravimo iššūkių tiek klientams, tiek siuntų bendrovėms.
Spalio mėnesį 15min skaitytojai skundėsi po liepos 1 d. susiduriantys su keistomis situacijomis, kai prašoma deklaruoti dokumentus ar nemokamą žurnalą, ar iš kelių dėžių susidedantis siuntinys savavališkai iškomplektuojamas.
Nauja – pagrįsta ar nepagrįsta – pasipiktinimo banga Lietuvos paštą gali užlieti šią žiemą. Rugpjūčio pabaigoje įmonės vadovė Asta Sungailienė prognozavo užimtas Kalėdas ne tik dėl padidėjusių siuntinių srautų, bet ir dėl to, kad ne visi gyventojai naujosios PVM lengvatų tvarkos pakeitimus yra įsidėmėję ir nauji mokesčiai jiems taps naujiena.
5. „Finolita“ ir juoda diena Lietuvos fintech
Gegužės 17 d. pranešta, kad Lietuvoje registruota fintech įmonė „Finolita Unio“ įtariama dalyvavusi praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Iš šios fintech gigantės sąskaitų dingo apie 1,9 mlrd. eurų.
Anot britų dienraščio „Financial Times“, per „Finolita Unio“ atlikta daugiau nei 100 mln. eurų vertės mokėjimų į Singapūre registruotą įmonę. Ši suma atsidūrė ir Vokietijos prokurorų akiratyje.
Nors iš pradžių lietuviškosios įmonės vadovas Danas Oliškevičius sakė esąs pakankamai pozityvus dėl tyrimo baigties ir tikėjosi, kad „Finolita Unio“ veiklą galės tęsti, Lietuvos bankas manė kitaip.
Birželio mėnesį ši priežiūros institucija panaikino „Finolita Unio“ licenciją, o rugsėjo 23 d. buvo nuspręsta įmonę likviduoti.
Nors „Finolita Unio“ yra santykinai nedidelė, be to, tik viena iš 230 įmonių, praėjusių metų pabaigoje veikusių Lietuvos fintech sektoriuje, tarptautiniu mastu nuskambėjusi istorija sukėlė ne tik klausimų dėl šalies reguliavimo pajėgumų. Pasigirdo ir dvejonių dėl Lietuvos, kaip veržlios fintech šalies įvaizdžio, kurį plėtoti ne vienerius metus stengėsi Finansų ministerija ir jau trečia Vyriausybė.
Ši istorija dar kartą priminė, kad sudarant palankias sąlygas naujiems fintech'ams kurtis mūsų šalyje, Lietuvos bankas turėtų susirūpinti ne tik kiekybe, bet ir kokybe. Taip pat ir tai, kad apie galimai įstatymus pažeidusias fintech įmones visuomenė sužino ne iš karto – „Finolita Unio“ Lietuvos banko pradėta tikrinti dar 2020 m. gruodį, tačiau Lietuvos bankas apie tai viešai paskelbė tik po „Financial Times“ publikacijos.
6. Petras Gražulis, „Judex“ ir „Kangoo Club Lietuva“
Petras Gražulis yra Seimo narys ir su verslu neturėtų turėti nieko bendra. Visgi 2021 m. jo pavardė šmėžavo net dviejų verslų kontekste.
Balandžio 14 d. buvo socialiniuose tinkluose buvo paviešintas parduotuvės „Kangoo Club Lietuva“ reklaminis vaizdo įrašas, kuriame keturi vyrai su Seimo nariu Petru Gražuliu avėjo specialiais batais ir šoko. Fone grojo 2002 m. išleistas lietuvių grupės „Cisco Kid“ kūrinys „Kas nešokinės“, kuriame nuolat kartojami necenzūriniai žodžiai „Kas nešokinės – tas py...s“.
Ši avantiūra liūdniau baigėsi prekės ženklą valdančios mažosios bendrijos „Šok į batą“ atstovams nei P.Gražuliui – „Kangoo Jumps“ bendrovė Londone nutraukė santykius su „Kangoo Club Lietuva“, o vaizdo įraše nusifilmavę vyrai neteko licencijų ir darbo. Tuo tarpu homofobiškais pasisakymais pagarsėjusį parlamentarą svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, bet jis iš balos išlipo sausas.
Ryšiai su politiku šiais metais žemyn tempė ir dar vieną įmonę – šaldyto maisto gamybos įmonę „Judex“. Šios įmonės ryšiai su politiku – itin savotiški.
Šiuo metu teisme atsidūrusi „Judex“ byla atskleidžia vis daugiau galimų sąsajų su politiku: pavyzdžiui, tai, kad „Judex“ ne kartą mokėjo už Seimo nario ir jo palydovų bilietus į Londoną, Kijevą, Stokholmą 2015–2016 metais. „Judex“ įsigytu automobiliu „Lexus“ realiai naudojosi P.Gražulis. Buvusi jo padėjėja Patricija Pachomovaitė teismui teigė, kad tuo pat metu dirbo ir parlamentaro padėjėja, ir bendrovės „Judex“ komercijos direktore.
Teisme nagrinėjamos bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios bendrovės „Judex“ galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis, anot kaltintojų, siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
7. VMVT ir „gydantys desertai“, kosminės morkytės bei riešutų kremas
Šie metai taip pat buvo blogąja prasme įsimintini mažiausiai trims verslams, kurių pavadinimai, komunikacija arba nustatytos tvarkos pažeidimai užkliuvo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
Pačioje 2020 m. pabaigoje institucija kreipėsi į riešutų sviesto „Sviestas sviestuotas“ gamintojus. Vis dėlto istorija toliau rutuliojosi jau 2021 m. Nors žodis „sviestas“, apibūdinant iš žemės riešutų pagamintą kremą, dažniausiai vartojamas tiesiog kaip angliškos frazės „peanut butter“ vertinys, pro VMVT akis nepraslydo tai, kad kremas nėra sviestas. Įmonės įkūrėjos sako pakeitusios užrašus ant pakuočių ir internete, tačiau VMVT nusprendė, kad vartotojus gali klaidinti ir pats prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“.
Bendrovė buvo įpareigota jį pakeisti. Tačiau ši istorija sulaukė palaikymo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuri pateikė savo pasiūlymus dėl VMVT vykdomos verslo priežiūros veiklos tobulinimo.
Dėl jo prekinio ženklo naudojimo VMVT kreipėsi į Europos Komisiją. Galiausiai, gegužės mėnesį, įmonės įkūrėjos gamyklą pardavė.
Vasario mėnesį VMVT tarnybos dėmesio centre atsidūrė ir kūdikių maisto „Marmaluzi“ gamintojai bendrovė „Straikas“. VMVT užkliuvo informacijos pateikimas įmonės elektroninėje parduotuvėje. Įmonės vadovas 15min tikino, jog dėl kai kurių punktų, kuriuos išdėstė tarnyba, jie nesiginčija ir tas klaidas ištaisė. Tačiau tarnybai užkliuvo ir tikrovės neatitinkanti reklaminė komunikacija. Pavyzdžiui, teiginiai, kad maiste esantys „juodieji serbentai skleidžia planetoms C energiją“ arba „chia sėklų meteoritai neša skaidulas, užtikrinančias Žemės apsivalymą“.
„Sukūrėme pasakas vaikučiams, įkūnydami pasakos herojus, kosmoso ežiukus ir dirbdami kosminę kruopytę ar trapuką su kosmine morkyte ir burokėliu, kurie skleidžia įvairią energiją", – 15min pasakojo įmonės vadovas.
Bene garsiausiai lapkritį nuskambėjo Vilniuje įsikūrusios saldumynų parduotuvės „Daktaras desertas“ atvejis. VMVT užkliuvo tiek netinkamas produktų ženklinimas, tiek parduotuvės koncepcija.
Pavyzdžiui, ant parduotuvės vitrinos puikavosi užrašas „Vaistai yra placebas. Torčiukas tai iš tikrųjų gydo“ . Įmonės dovanų kuponai buvo vadinami „Daktaro deserto“ receptais ar receptiniais dovanų kuponais, kurie primena tikrus receptus. Prekybos vietos vadinamos „Daktaro deserto“ poliklinikomis, skubios pagalbos punktais, kabinetais, o darbuotojai apsirengę gydytojų ar sveikatos srities specialistų aprangą imituojančiais drabužiais. Įmonė šią koncepciją naudoja iki šiol.
Galiausiai pasikartojantys ginčai inspiravo potencialius įstatymo pakeitimus. Praėjusią savaitę nubalsuota už pataisas, kuriomis būtų praplėstos prekės ženklų tinkamumo ribos.
Prekių ženklų įstatymo pataisoms Seime po pateikimo buvo pritarta: už buvo 50 Seimo narių, prieš –10, susilaikė 37. Toliau bus svarstomos pavasarį.
8. Benas Gudelis ir ilgas liežuvis
Įmonių „KristiAna“ ir „Fragrances International“ akcininkui Benui Gudeliui šie metai atnešė ne visai pozityvių žinių – paskelbus 2020 m. „Kristianos“ grupės rezultatus paaiškėjo, kad pajamos mažėjo penktadaliu, pelnas – trečdaliu.
Tačiau verslininkas šiais metais ryškiausiai pasižymėjo ne finansiniais rodikliais, o savo komentarais. Viena progų pasisakyti jam atsirado COVID-19 paramos kontekste – jo įmonė „Fragrances International“ atsidūrė finansinę COVID-19 paramą gavusių, tačiau tais pačiais metais prabangius automobilius įsigijusių įmonių sąraše.
Tiesa, B.Gudelis paneigė, kad įmonės pirko automobilius už paramos lėšas, tačiau leido suprasti, kad net jeigu tokia situacija pasitaikė kitose įmonėse, tai nebūtinai yra blogai.
„Mes turime augti, turime būti turtinga, protinga valstybė, o ne kokie ubagai – su paspirtukais važinėti po gatves ir visiems pasakoti, kad mes saugome gamtą, kai kinai per dieną išleidžia tiek, kiek mes galime sutaupyti per dešimt metų“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ komentavo B. Gudelis.
Toje pačioje laidoje diskutuodamas su Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene, jis ją pavadino „profsąjungų mergaite“.
„Dabar man kalbėti su profsąjungų mergaite, kuri man sako, – labai graži moteris, dar kartą kartoju, labai maloni, kultūringa – aš jos noriu paklausti, kiekgi ji uždirba ir kas nustato jos atlyginimą“, – kalbėjo jis.
I.Ruginienė dėl šių žodžių verslininką apkaltino seksizmu.
B.Gudelio nemeilė profesinėms sąjungoms dar kartą prasiveržė spalio 7 d. Dalyvaudamas LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“, jis tiesioginiame eteryje svarstė, kodėl profesinių sąjungų atstovų po Nepriklausomybės atkūrimo neišvežė į Sibirą.
„Aš nebuvau nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, nei komunistu ir aš jų, šitų [profsąjungos atstovų], nesuprantu. Kodėl aš grįžau į Lietuvą? Nes galvojau, kad 1990 m. juos visus išveš į Sibirą. Kodėl jų neišvežė, aš nežinau. Šitų visų raudonų komunistukų vieta ten“, – piktinosi B.Gudelis.
9. „Inta“, „Fima“, „Avia Solutions“: nepagrįsta baimė ar „kyšančios ausys“?
Bendrovės dažnai pralaimi viešuosius konkursus, nieko ypatingo čia nėra. Tačiau šiais metais turėjome net keletą istorijų, kurios į Lietuvos viešųjų konkursų pasaulį įnešė šiek tiek sumaišties. Galima diskutuoti, kur glūdi šių nesėkmių šaknys: verslų neatsakingume ar dvigubuose valstybinio reguliavimo standartuose.
Viskas prasidėjo nuo šią žiemą viešąjį konkursą laimėjusios įmonės „Inta“ – ji laimėjo teisę tiekti Vilniaus oro uostui rentgeno patikros aparatus, kuriuos gamino kiniško kapitalo įmonė „Nuctech“. Tačiau vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija tokį sandorį pripažino grėsme nacionaliniam saugumui, šios išvados pagrindu pirkimą uždraudė ir Vyriausybė.
Tiesa, vasarą ta pati „Inta“ laimėjo kitą konkursą dėl krovinių patikros rentgeno sistemos įrengimo Kenos stotyje. Šios produkcijos gamintojas taip pat buvo „Nuctech“. Šio sandorio palaiminimas buvo argumentuotas kaip būtinybė, tačiau sukėlė įvairių klausimų dėl traktavimo. Įmonės vadovai, bendraudami su 15min tuo metu tikėjosi, kad šis sprendimas atvers kelius įgyvendinti ir rentgenų oro uoste klausimą. Tai neįvyko – gruodžio mėnesį bendrovė pralaimėjo ir teismo bylą.
Su panašia situacija susidūrė ir įmonė „Fima“. Jos importuojami skaitytuvai „Regula“ buvo gaminami Latvijoje, tačiau pastarosios bendrovės akcininkais buvo Baltarusijos piliečiai. Bendrovė argumentavo, kad gamyba vyksta ES šalyje, be to, įmonės produkciją naudoja Lietuvos oro uostai ir išorines ES sienas sauganti „Frontex“ organizacija, tačiau teismas skundą atmetė. Bendrovė pateikė apeliaciją ir dabar pirkimo konkursas apskritai sustojęs.
Abiem atvejais verslas skundėsi, kad jiems nėra iki galo išaiškinta, kaip konkrečiai jų tiekiama produkcija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Saugumo klausimai pakišo koją ir aviacijos bendrovei „Avia Solutions group“. Tiesa, ji konkursuose nedalyvavo, tačiau nauji verslo planai taip pat buvo svarstomi už nacionalinį saugumą atsakingos vyriausybinės komisijos. Išsinuomotame sklype Vilniaus oro uoste grupės įmonė „FL Technics“ leidimo statyti naują lėktuvų remonto angarą, šalia esamo, negavo. Kaip ir ankstesniais atvejais, valstybės institucijos apie sprendimą komunikavo abstrakčiai, tačiau 15min šaltiniai atskleidė, kad užkliūti galėjo įmonės savininko Gedmino Žiemelio ryšiai Rusijoje ir verslas Baltarusijoje.
10. „Ignitis“ ir lenkų statytojos „Rafako“ konfliktas
Ši istorijos ištakos siekia dar 2020 m. rugsėjį, tačiau garsiausiai jos aidai skambėjo 2021 m. Pernai rudenį Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ) stačiusi Lenkijos bendrovė „Rafako“ paskelbė apie finansinius sunkumus ir restruktūrizavimą.
„Ignitis“ sutartį su lenkais nutraukė, tačiau savo subrangovams, tarp kurių buvo ir Lietuvos įmonių, „Rafako“ liko skolinga. Metų pradžioje paskelbta, kad „Rafako“ ir „Ignitis“ ginčas kelsis į Stokholmo arbitražo teismą. Lenkų prašoma kompensacija siekia 26 mln. eurų.
Konfliktas Lietuvos energetikos gamintojai smogė kitu galu tų pačių metų rudenį – kadangi dėl „Rafako“ restruktūrizavimo VKJ biokuro blokas vis dar nebuvo baigtas, sostinė šį sezoną daugiausia šildysis dujomis. Jų kainoms pasiekus seniai nematytas aukštumas, vilniečiai turėjo sulaukti aukščiausių šildymo kainų tarp visų didmiesčių.
Vis dėlto Seimas, reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą, priėmė šilumos kainas fiksuojantį įstatymą. Tačiau vartotojai galiausiai sumokės daugiau – pavyzdžiui, šiais metais, kad padengtų gamybos nuostolius, bendrovė gali skolintis iki 190 mln. eurų.
Apie kokį kainų lygį būtų galima kalbėti, jei biokuro blokas būtų pabaigtas laiku, parodė Vilniaus ir Kauno (šią „Ignitis“ valdo kartu su energetikos įmone „Gren Lietuva“) kogeneracinių jėgainių šilumos kainų palyginimas – biokuru apsirūpinusiame Kaune šilumos kaina buvo 57 proc. mažesnė.
11. Reputacijos reikalas arba pandeminiai poršai
Gegužės pabaigoje žiniasklaida mirgėjo straipsniais apie tai, kad 148 įmonės, gavusios mokesčių mokėtojų subsidiją, skirtą nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, įsigijo prabangius automobilius, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. eurų.
Iš jų net 32 įmonės pirko naujus „Bentley“, „Maserati“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ automobilius.
Tokią informaciją, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, atskleidė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, pandemijos metu juridiniai asmenys įsigijo daugiau kaip 100 pramoginių katerių, katamaranų, vandens motociklų ir jachtų, kurių vertė kartais siekia ir milijonus eurų.
Į akiratį pakliuvo ir tokios įmonės kaip „Švaros broliai“, „Aprangos grupė“, „Fragrances International“, „Kautra“, TOKS, žinomą Vilniaus naktinį klubą „Rumor Lounge Vilnius“ valdanti įmonė „Bulius“, „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ ir kitos.
Tiesa, įmonės atsakomybės kratėsi – daugelis aiškino, kad automobilių sutartis pasirašė dar prieš pandemiją, tačiau naudodamosi įvairiais mokėjimo modeliais atsiskaitė tik 2020 m.
Kiti, kaip klubo „Rumor Lounge Vilnius“ savininkas Pietro Buttazzo, sakė, kad automobilį įmonė nusipirko dar prieš pandemiją, tačiau įregistravo jai jau prasidėjus.
„Fragrances International“ akcininkas B.Gudelis aiškino, kad jo įmonės pirktas „Lamborghini Urus“ realiai užsakytas dar 2017 m., bet apskritai sakė nematantis problemos pirkti brangius automobilius.
Dalis verslininkų argumentavo, kad nors tokie prekių ženklai kaip „Lexus“ teoriškai gali būti prabangūs, jų įsigytos šios markės mašinos buvo senos, todėl gana nebrangios.
12. „Sanitex“ ir didžiausia Konkurencijos tarybos metų bauda
Metams einant į pabaigą dėmesys nukrypo į vieną didžiausių Lietuvos didmeninės prekybos įmonių. Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovės „Sanitex“, „Sotėja“, „Selnera“, „Maistulis“ ir „Egilėja“, dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų vykdytuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, derino teikiamus pasiūlymus, įskaitant kainas, ir tik imitavo konkurenciją.
Stambiausia iš jų, „Sanitex“, gavo didžiausią, 12,6 mln. eurų bauda. Ši bauda – didžiausia Konkurencijos Tarybos paskirta šiais metais.
Kitos įmonės išsisuko su gerokai mažesnėmis baudomis. „Maistuliui“ buvo skirta 74,6 tūkst. eurų bauda, „Sotėjai“ – 40 tūkst. eurų, „Selnerai“ – 4,7 tūkst. eurų, „Egilėjai“ – 3,5 tūkst. eurų.
„Sanitex“ vadovai kaltinimų kratėsi ir tvirtino, kad šias schemas kūrė keli darbuotojai slapta nuo vadovybės.
13. „Ignitis“ opcionai arba „gerosios tarptautinės praktikos“
Gegužės mėnesį Vilniaus apylinkės teismas prokurorų prašymu laikinai sustabdė valstybės kontroliuojamo energetikos holdingo „Ignitis grupė“ darbuotojų ir vadovų skatinimo opcionais programą. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė opcionų programą beveik 4 tūkst. bendrovės darbuotojų.
Opcionai, arba įmonės akcijos, yra šiuolaikiška priemonė motyvuoti savo darbuotojus. Paskatas akcijomis gaunantis darbuotojas, teoriškai turėtų būti labiau orientuotas į visos bendrovės rezultatus, nes už tai jam bus atlyginta ilguoju laikotarpiu. Tokia priemonė naudojama ne tik tradicinėse įmonėse, bet ir įvairiuose startuoliuose, vis dėlto jos taikymas valstybės valdomoje „Ignitis grupėje“ sukėlė įvairių reakcijų.
„Ignitis grupės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas gynė programą ir teigė, kad į valstybines įmones pritraukti darbuotojus reikia įvairiais būdais, esą vien atlyginimais sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi. Viešumoje būta ir priešingų nuomonių, kad tokios įmonės, nors ir turi daug kapitalo, neturėtų darbuotojams dalinti valstybės valdomos įmonės akcijų kaip paskatinimo.
„Ignitis grupės“ atlygio klausimas dar kartą bent jau trumpam visuomenės dėmesį atkreipė ir liepą, kai Seimo narys Audronius Ažubalis feisbuke pasipiktino naujai steigiamu etatu. Grupė paskelbė, kad ieško įvairovės, įtraukties ir gerovės vadovo, kurio maksimalus atlyginimas „ant popieriaus“ būtų didesnis už energetikos ministro ir siektų 4386 eurus.
Tiesa, bent jau čia feisbuku diskusijos ir užsibaigė – bendrovė rado vadovą, o klausimas apie jo atlyginimą viešai daugiau nebekeltas.
14. Nesėkmių loterija arba tarnybos prieš verslininkus
Rezonansinės bylos Lietuvoje ne kartą sekdavo tokiu trafaretu – saugumo institucijos atlikdavo, manykime, išsamius tyrimus, suimdavo asmenis, atlikdavo kratas, tačiau galiausiai kaltinimai būdavo panaikinti ar kaltininkai išsisukdavo su menkomis bausmėmis.
Įvairių sulaikymų ir tyrimų netrūko ir šiais metais, tačiau tvirtai pasakyti kieno galiausiai tai bus nesėkmės – teisėsaugos ar verslo, 15min dar negali. Tai turės nuspręsti teismas.
Nepaisant to, žinomi verslininkai ir šiais metais neišvengė įtarimų, kratų ar net antrankių.
2021 m. kovą vienas turtingiausių šalies žmonių, buvęs bendrovės „Dujotekana“ savininkas Rimandas Stonys buvo kuriam laikui sulaikytas tyrime dėl pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemos su kuru. Tiesa, pagrindiniu schemos organizatoriumi įvardintas ne jis – organizatoriumi laikomas už sukčiavimą teistas Mindaugas Žalimas.
FNTT duomenimis, bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema, galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Birželio mėnesį kuriam laikui sulaikytas azartinių lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkas S. Kacas. Jam pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu atliekant tyrimą dėl Seimo nariui Matui Maldeikiui galbūt pasiūlyto kyšio už sektoriui nepalankių teisės aktų priėmimo vilkinimą. Verslininkas kaltinimus neigė.
Konkretus S.Kaco vaidmuo tiriamame nusikaltime nėra aiškus. Iki šiol tyrimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba teigė, kad 50 tūkst. eurų kyšį parlamentarui M. Maldeikiui, įtariama, pasiūlė kito Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius. Jam šioje byloje taip pat pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
2021 liepą mėnesiui sulaikytas verslininkas Sergejus Rachinšteinas. Įtariama, kad jis ir jo bendrininkai apgaule galėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės – daugiau kaip 3 mln. eurų į valstybės biudžetą mokėtino PVM bei vienos įmonės naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į daugiau kaip 2 mln. eurų grąžintino PVM.
Galiausiai, lapkričio pabaigoje, sulaukėme abstraktesnių, tačiau kur kas plačiau siekiančių kaltinimų dėl korupcijos nekilnojamojo turto sektoriuje. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo stambaus masto ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse.
Skandalo epicentre atsidūrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Šiame tyrime įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų yra pareikšti 34 asmenims, iš jų – 20 valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų. Septyni asmenys jau pripažino davę kyšį, jie viešai nėra įvardijami.
